Škotija.co.uk

Prieš pripažindama Lietuvą, Islandija susirado alternatyvą Rusijos naftai

Jau prabėgo 20 metų, kaip Lietuva paskelbė atkurianti savo nepriklausomybę – tai padaryta kovo 11 d. pasirašant Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Nors tas dienas dar daugelis lietuvių prisimena, tačiau pamažu tai tampa istorinėmis akimirkomis, prarandančiomis asmeniškumus ir prisimenamos tik kaip negyvus, sausus faktus. Tačiau be gyvų prisiminimų labai sunku suvokti vykusių įvykių priežastis ir jų pasekmes.

Štai todėl, prisimindami Nepriklausomybės atkūrimo aktą praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pasirašymo, siūlome pažvelgti į tuometinę situaciją buvusio Islandijos užsienio reikalų ministro akimis. READ MORE

Kompensacijų nebus – Rusija keičia istoriją

LNK žinių tarnyba pranešė, kad penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog 1991 metų sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo. Dėl šios priežasties reikalavimai atlyginti žalą nukentėjusiesiems per Sausio įvykius esantys neteisėti.

Tai pareiškė Rusijos URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka. Taip jis komentavo Lietuvos Seimo rezoliuciją, kuria siūloma Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusiją dėl kompensacijos nuo sovietų agresijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms bei sužeistiesiems per 1991 metų sausio įvykius. READ MORE

Lietuviai užsienyje: kerštaujama, žudoma, plėšiama

Mokslininkai nustatė, kad lietuviai – agresyviausi visoje Europoje. Vos ne kasdien Lietuvoje nužudomas žmogus. Panašiai mūsų tautiečiai elgiasi ir išvykę į užsienį.

Neseniai Didžiosios Britanijos miesto Ipsvičo teismas išnagrinėjo lietuvio Deivido Kupreščenkos (18 m.) baudžiamąją bylą, kurioje jaunuolis buvo kaltinamas pakistaniečio Džabero Ali (33 m.) nužudymu. READ MORE

Latvijoje nukrito radioaktyvus meteoritas (atnaujinta)

Latvijos „Tele2” marketingo ir prekybos direktorius Janis Sprogis teigia, kad bendrovė susijusi su meteoritu Mazsalacos apskrityje (Latvija), praneša DELFI.lv. „Mes tiesiog norėjome įkvėpti visuomenę”, – teigia jis, nurodydamas, kad įvykis buvo inscenizuotas.

Prieš tai naujienų agentūros pranešė:
Sekmadienio vakarą šiaurės Latvijoje, pievoje šalia Mazsalacos miestelio, nukrito meteoritas, pranešė TV kanalas LNT. Smūgio vietoje susidarė maždaug 20 m pločio ir 5 m gylio duobė. READ MORE

Bulgarijoje sulaikytas Henrikas Daktaras (video)

„Ryanair“ didina mokestį už bagažą

Pigių skrydžių bendrovė Ryanair vėl kelia kainas. Nuo spalio bagažo pridavimas oro uoste kainuos 30 vietoj 20 eurų. Registruojantis internetu ši paslauga kainuos 15 vietoj 10 eurų. Kaip praneša Ryanair, bendrovė tokiu žingsniu siekia priversti savo klientus skristi tik su rankiniu bagažu. Praeityje Ryanair pagarsėjo pasiūlymais įvesti papildomą mokestį storiems žmonėms, apmokestinti lėktuvo tualetą bei įrengti stovimas vietas.

„RyanAir“ planuoja lėktuvuose stovimas vietas

Pigių skrydžių aviakompanija „RyanAir“ planuoja savo lėktuvuose įkurti stovimų vietų. Taip galima būtų į lėktuvą sutalpinti kuo daugiau žmonių ir padidinti pelną.

Keleiviai mokėtų mažiau už stovimas vietas, tačiau stovėtų prie panašių į baro kėdžių, o saugos diržus apsijuostų per liemenį. READ MORE

Senojo pavyzdžio vairuotojų pažymėjimus keisti ES jau neprivalu

Seno pavyzdžio vairuotojų pažymėjimai vėl galios visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisija (EK) nusileido – atšaukė direktyvą, įpareigojančią pakeisti seno pavyzdžio dokumentus.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad gavo teigiamą EK atsakymą į ministerijos kreipimąsi atšaukti iki šiol galiojusios direktyvos nuostatą, pagal kurią iki 2005 m. turėjo būti pakeisti vairuotojų dokumentai.
Dabar vėl galioja visi vairuotojų pažymėjimai, nepriklausomai nuo to, kada jie buvo išduoti, jei nepasibaigęs jų galiojimo laikas užfiksuotas šiame dokumente. READ MORE

Latvijai paskelbus, jog baigė visus pasiruošimo darbus bevizio režimo sutarčiai su JAV, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija tikina, kad mums kelionės be vizų taip pat ne už kalnų.

Konkretesnis laikas nenurodomas.

Paskutinis Latvijos darbas pasiruošime beviziam režimui buvo sutarties dėl bendros kovos su nusikalstamumu parengimas. Ministerijos pirmosios sekretorės Danguolės Vinciūnienės teigimu, ši sutartis baigiama rengti ir Lietuvoje.

“Kol kas sutartis dar neparafuota, tačiau dabar yra paskutinėje rengimo stadijoje,” – sakė p. Vinciūnienė.
Tarp naujųjų Europos Sąjungos valstybių Latvija pirmauja lenktynėse dėl bevizio režimo su JAV. Kol kas juo pasigirti gali tik 27 šalys, kurių dauguma yra Vakarų Europoje.
Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas šią liepą, grįžęs iš vizito Amerikoje, patikino, kad nuo kitų metų, greičiausiai jų pradžios, lietuviai į šią šalį galės vykti be vizų.

Parengta pagal www.vz.lt

Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės.

Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija. „Izvestija“ teigia, kad būtent Talinas, Ryga, Vilnius ir Varšuva veikė įnirtingiausiai remdami Gruzijos vyriausybę bei reikalaudami sankcijų Rusijai.

Tiesa, pabrėžiama, kad Lenkijos politika šiuo metu keičiasi, nes ministro pirmininko postą užėmė nuosaikiau Rusijos atžvilgiu nusiteikęs Donaldas Tuskas, kuris pakeitė Jaroslawą Kaczynskį. READ MORE

Europietiškoji svajonė – mėlynoji korta

Dar prieš dešimtį metų JAV žalioji korta lietuviams, o ir daugybei kitų tautų atstovų, buvo patikimiausias raktas, atveriantis vartus į svajonių pasaulį už Atlanto, nes leisdavo ten dirbti ir gyventi.

Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: svajonių pasaulis lietuviams, ir ne tik jiems, atsirado čia pat – Europoje, rašo antradienio “Lietuvos žinios”. Migracija jau senokai kelia galvos skausmą laikantiesiems Bendrijos politikos vairą. Kaip apsisaugoti nuo nelegalių migrantų ir kaip suvaldyti ekonominę migraciją? Stiprinama ES išorinių sienų kontrolė, o Šengeno erdvė panaikino kliūtis laisvai keliauti iš vienos ES šalies į kitą. Vienas sprendimų ekonominei migracijai valdyti – mėlynoji korta, kuri bus panaši į amerikietiškąją, nes leis pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą į ES. Europos Parlamente jau svarstoma direktyva, kuri reglamentuos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, sąlygas. READ MORE