2008-09-28 Latvijai paskelbus, jog baigė visus pasiruošimo darbus bevizio režimo sutarčiai su JAV, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija tikina, kad mums kelionės be vizų taip pat ne už kalnų.
Konkretesnis laikas nenurodomas.
Paskutinis Latvijos darbas pasiruošime beviziam režimui buvo sutarties dėl bendros kovos su nusikalstamumu parengimas. Ministerijos pirmosios sekretorės Danguolės Vinciūnienės teigimu, ši sutartis baigiama rengti ir Lietuvoje.
"Kol kas sutartis dar neparafuota, tačiau dabar yra paskutinėje rengimo stadijoje," - sakė p. Vinciūnienė.
Tarp naujųjų Europos Sąjungos valstybių Latvija pirmauja lenktynėse dėl bevizio režimo su JAV. Kol kas juo pasigirti gali tik 27 šalys, kurių dauguma yra Vakarų Europoje.
Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas šią liepą, grįžęs iš vizito Amerikoje, patikino, kad nuo kitų metų, greičiausiai jų pradžios, lietuviai į šią šalį galės vykti be vizų.
2008-09-03 Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės.
Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija. „Izvestija“ teigia, kad būtent Talinas, Ryga, Vilnius ir Varšuva veikė įnirtingiausiai remdami Gruzijos vyriausybę bei reikalaudami sankcijų Rusijai.
Tiesa, pabrėžiama, kad Lenkijos politika šiuo metu keičiasi, nes ministro pirmininko postą užėmė nuosaikiau Rusijos atžvilgiu nusiteikęs Donaldas Tuskas, kuris pakeitė Jaroslawą Kaczynskį.
Teigiama, kad prie šių keturių rusofobėmis įvardytų valstybių šiuo metu prisijungė ir Didžioji Britanija bei Švedija. Didžiosios Britanijos santykiai su Maskva ypač pablogėjo po Aleksandro Litvinenkos nužudymo ir Kremliaus atsisakymo išduoti pagrindinį įtariamąjį Andrejų Lugovojų. Tuo tarpu Švedijos poziciją radikalesnę esą padarė užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas, kuris, kaip teigiama, yra Gruzijos prezidento Mikhailo Saakašvilio draugas. Būtent K. Bildtas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje primena 1938 metais Adolfo Hitlerio vykdytą politiką Čekoslovakijoje.
Antrąją grupę sudaro šalys, kurios yra įvardijamos kaip nuosaikios Rusijos kritikės. Jos, kaip teigiama, nenori griežti pirmuoju smuiku kalbant apie sankcijas Rusijai, tačiau, pasikeitus politinėms aplinkybėms, esą galėtų paremti Baltijos valstybes bei Lenkiją. Į šią grupę visų pirma patenka Čekija, Vengrija bei Rumunija. Kiekviena iš šių valstybių turi savų istorinių santykių su Rusija. Iš šios grupės Vengrija yra nusiteikusi bene draugiškiausiai Rusijos atžvilgiu ir bendradarbiauja su Maskva energetinių išteklių eksporte. Tuo tarpu Rumunija, kaip rašo „Izvestija“, savo pozicija artėja prie pirmosios grupės valstybių. Bukareštas mano, kad Rusija, įvykdžiusi intervenciją Gruzijoje, taip pat gali pasielgti ir su Moldova, kuriai pavojų kelia separatistinė Padniestrė.
Tarp nuosaikių Rusijos kritikių įrašyta ir Danija.
Pati gausiausia pasirodė grupė, kuri įvardijama kaip neutralai, pragmatikai, centristai bei pan. Šios šalys esą labiausiai susirūpinusios branduolinio ginklo neplatinimu, užtikrintu energetinių išteklių tiekimu. Ši grupė visus sprendimus dažniausiai bando patikėti JT Saugumo Tarybai, kurioje Rusija turi veto teisę.
Į šią grupę patenka tokios valstybės kaip Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Ispanija, Suomija. Neutralioms Rusijos atžvilgiu valstybėms priskiriamos ir Austrija, Portugalija, Airija bei Malta.
Galiausiai paskutiniąją grupę sudaro valstybės, kurios yra atviros Rusijos interesų ES viduje lobistės bei rėmėjos. Į šią grupę patenka šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija. „Izvestija“ atvirai reiškia džiaugsmą, kad Gruzijos konflikto metu ES pirmininkauja būtent Kremliui draugiška šalis, nes priešingu atveju esą Sąjungos reakcija į Rusijos agresiją galėjo būti visiškai kitokia. Laikraštis teigia, kad tokiu atveju, jei Sąjungai šiuo metu pirmininkautų Estija ar kita Baltijos valstybė, tai ES viršūnių susitikimas būtų tapęs aršaus emocinio bei ideologinio mūšio vieta.
Tradiciškai artima Kremliaus bendražyge yra laikoma Vokietija, kuri jokiu būdu nepritaria nei Rusijos izoliavimui, nei sankcijoms, nukreiptoms prieš Maskvą. Jei kanclerė Angela Merkel dar išdrįsta kritikuoti Rusiją dėl agresijos Gruzijoje, tai užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas-Walteris Steinmeieris daro viską, kad Vokietija būtų kuo draugiškesnė Rusijos atžvilgiu.
Italija yra dar viena ištikima Rusijos sąjungininkė. Kremlius itin džiaugiasi, kad į ministro pirmininko postą grįžo Silvio Berlusconis, kuris į Rusijos premjerą kreipiasi tiesiog kaip „draugą Vladimirą“.
Tarp lojalių Rusijai valstybių pateko ir Belgija bei Liuksemburgas. Belgija pasisakė prieš tai, kad Gruzija būtų priimta į NATO, o Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude‘as Junckeris aktyviai pasisakė prieš ES sankcijas Rusijai.
Rusijos lobistėmis ES viduje taip pat laikomas ir Kipras bei Graikija.
Šaltinis: www.balsas.lt
2008-07-22 Europietiškoji svajonė - mėlynoji korta
Dar prieš dešimtį metų JAV žalioji korta lietuviams, o ir daugybei kitų tautų atstovų, buvo patikimiausias raktas, atveriantis vartus į svajonių pasaulį už Atlanto, nes leisdavo ten dirbti ir gyventi.
Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: svajonių pasaulis lietuviams, ir ne tik jiems, atsirado čia pat - Europoje, rašo antradienio "Lietuvos žinios". Migracija jau senokai kelia galvos skausmą laikantiesiems Bendrijos politikos vairą. Kaip apsisaugoti nuo nelegalių migrantų ir kaip suvaldyti ekonominę migraciją? Stiprinama ES išorinių sienų kontrolė, o Šengeno erdvė panaikino kliūtis laisvai keliauti iš vienos ES šalies į kitą. Vienas sprendimų ekonominei migracijai valdyti - mėlynoji korta, kuri bus panaši į amerikietiškąją, nes leis pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą į ES. Europos Parlamente jau svarstoma direktyva, kuri reglamentuos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, sąlygas.
Užpildys laisvas darbo vietas
„Jau dabar Europoje yra 3 milijonai laisvų darbo vietų, - sako europarlamentarė Danutė Budreikaitė. - Prognozuojama, jog 2050 metais Europoje trūks 25 milijonų žmonių laisvoms darbo vietoms užimti. Europa sensta, tad trečdalis žmonių bus vyresni nei 65 metų amžiaus.“ Pasak D.Budreikaitės, europietiškoji svajonė pildysis tik mėlynosios kortos turėtojams, nes ji bus suteikiama ne bet kam, o tik aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriantiems naujas technologijas, skatinantiems konkurencingumą šalyje ir visoje Europos Sąjungoje. Tai - inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, mokslininkai, gydytojai.
Mėlynoji korta bus išduodama 2 metams, po to ją bus galima pratęsti. Jeigu darbuotojas pragyvens 5 metus ES šalyse, jis galės pretenduoti į pastovaus gyventojo statusą. Šios kortos turėtojas galės atsivežti ir šeimą.
Įsigalios jau šį rudenį
Mėlynoji korta turėtų pradėti galioti jau šį rudenį, kai Europos Parlamentas pristatys kortos efektyvumą tiek Bendrijos valstybėms, tiek trečiosioms šalims. Tam dar turės pritarti ES Taryba. Verslininkai, ypač informacinių ir komunikacijos technologijų atstovai, pritaria pasiūlymams nustatyti pretendentų gauti mėlynąją kortą atlyginimus, pripažinti kvalifikaciją ir, svarbiausia, laisvą judėjimą visoje ES teritorijoje. Tai svarbu IT korporacijoms, kurios turi verslo įvairiose šalyse. Be informacinių technologijų ir inžinerinių profesijų specialistų, Bendrijai labiausiai trūksta švietimo, sveikatos apsaugos specialistų. Į mėlynąją kortą galės pretenduoti ne tik specialistai iš besivystančių šalių, bet ir iš Nepriklausomų valstybių sandraugos. Jie taip pat po 5 metų, matyt, turėtų teisę pasilikti, o po to laisvai judėti visoje ES.
Kas svarbiau - verslo interesai ar protų nutekėjimas?
„Ar verslo interesai bus aukščiau už protų nutekėjimą, kultūrinę, socialinę integraciją - kol kas lieka atviras klausimas“, - sako D.Budreikaitė. Europarlamentarė ypač nerimauja dėl to, jog dabartiniame dokumento projekte numatyta, kad mėlynosios kortos turėtojui nebus nekeliami kalbos reikalavimai. „To neturėtų būti. Gydytojas privalo gebėti susikalbėti su savo pacientu“, - įsitikinusi ji. „Vis dėlto, greitu metu mėlynosios kortos naudos galime ir nepajausti, nes mūsų gydytojų, švietimo darbuotojų atlyginimai yra apverktini. Atvykęs aukštos kvalifikacijos specialistas tikėsis gauti ir atitinkamą atlyginimą. Tad geri specialistai pirmiausia važiuos į Didžiąją Britaniją, Šiaurės šalis. Dėl atlyginimų skirtumų Lietuva jau prarado daug gerų specialistų. Ar mėlynoji korta pasitarnaus „protų pritraukimui“ - parodys laikas, - teigė D.Budreikaitė.
Neišgelbės nuo nelegalios imigracijos
D.Budreikaitė atkreipė dėmesį į Lietuvai aktualesnę - nelegalios migracijos - problemą. „Neleistinais būdais į šalį atvykę žmonės, kurie nemoka kalbų, neturi profesijos ir nori pasilikti Lietuvoje, ima pretenduoti į socialinę paramą, būstą, nors niekuo neprisidėjo prie mūsų šalies gerovės. Tokie asmenys gali labai pažeisti visą šalies socialinę sistemą, sukelti įtampą, neramumų tarp vietos gyventojų, nes jie dar nesiekia integruotis į vietos visuomenę.“ Šis sudėtingas ir platus klausimas taip pat diskutuojamas Europos Parlamente, svarstant taip vadinamą Grąžinimo direktyvą.
