- Po penkių mėnesių Škotijoje grįžai į Lietuvą. Kokie vėjai čia atpūtė?

- Nutariau šeimai padaryti staigmeną. Jie manė, kad atvažiuosiu po savaitės, o atvažiavau anksčiau. Labai visų pasiilgau, ypač mamos, tėčio ir brolio. Nebuvau per Kalėdas, tad dabar – pats laikas.

- Ar nepasiilgai gerbėjų, žiniasklaidos dėmesio?

- Kad nuo to nebuvau labai pabėgęs. Net ir Škotijoje internetu kalbindavo. Žinoma, gatvėje niekas į mane nekreipė dėmesio. Apskritai man ten labai patiko. Škotai yra labai linksmi žmonės. Jie yra nuoširdūs, malonūs, paprasti, paslaugūs. Jei paklausi kelio, palydės tave ten, kur reikia, net jei patiems teks nukrypti.

- Kokie stereotipai apie Škotiją sugriuvo, o kokie pasiteisino?

- Sugriuvo, kad Škotijoje visada lyja ir yra apsiniaukę, o pasiteisino, kad žmonės ten dėvi kiltus. Būna, kad ir eidami į vakarėlius jais pasipuošia.

- Ar tiesa, kad po kiltais nieko nedėvi?

- Nepatikrinau. (Juokiasi.)

- Penkis mėnesius ten studijavai „muzikinį teatrą“, papasakok plačiau.

- Tai parengiamosios muzikinio teatro studijos. Jos sujungia tris dalykus į vieną – dainavimą, aktorystę ir šokį. Tiksliau, tai aktorinis su sustiprintu dainavimu ir šokiu.

- Kas tau sunkiausiai sekėsi?

- Šokis. Net dėstytojai sakė, kad esu nelankstus. Tada ėmiau kiekvieną rytą lankstytis, daryti pratimus. O labiausiai patiko aktorinis.

- Ar, be tavęs, kurse buvo daug užsieniečių?

- Ne, dar buvo viena vengrė, viena pietų korėjietė, o visi kiti anglakalbiai.

- Kokių iš dėstytojų gavai pastabų ar komplimentų, kurių čia nebuvai iš nieko girdėjęs?

- Gavau tokį komplimentą, kurį kitados man pasakė aktorė Dalia Michelevičiūtė, – kad turiu labai nuoširdų žvilgsnį. Tą patį pasakė ir vienas dėstytojas – kad savo žvilgsniu labai daug pasakau.

- Kuo skiriasi lietuvių ir škotų požiūris į muziką?

- Škotijoje populiaresnė „folk“ muzika. Jie labai laikosi tradicijų, nori išsiskirti. Bet pačioje Anglijoje muzikos industrija yra milžiniška. Kai jiems bandai aiškinti, kad Lietuvoje viskas yra truputį kitaip, kad muzikos kokybė yra kitokia ir juda kita linkme, jie nesupranta. Jie turi didesnį pasirinkimą. Tikiu, kad ir Lietuvoje muzika darosi kokybiškesnė. Žmonės pradeda atsirinkti, už ką mokėti pinigus.

- Ar patirtis Lietuvoje – scenoje, televizijoje, įvairiuose muzikiniuose projektuose – kaip nors ten padėjo?

- Ne. Net pats savęs nesupratau – atėjau dainuoti, o balsas pradėjo trūkčioti. Visa patirtis kažkur dingo. Daugiau nei ketverius metus dainavau scenoje, o ten užstrigau. Paskui supratau, kad visada viską reikia pradėti iš naujo. Reikia būti nuoširdžiam, kukliam, nereikia išsišokti. Niekas ten nežinojo, kad Lietuvoje esu žinomas dainininkas.

Tik vienas bendrakursis, internete įvedęs mano vardą ir pavardę, surado apie mane informacijos. Paprašiau jo, kad niekam nesakytų.

- Koks ten požiūris į visus tuos muzikinius televizijos projektus?

- Mūsų dėstytojui labai nepatinka. Net kai prie jo dainavau ariją iš vieno miuziklo ir vienoje vietoje su balsu padariau tokį poptriuką, jis iš karto sudrausmino – klasikinį kūrinį turi dainuoti tiksliai ir švariai.

- Per visą tą laiką nebuvo akimirkų, kai galėjaisi, kad išvažiavai?

- Ne. Aš žinau, ko noriu iš gyvenimo. Žinau, kad noriu mokytis, tobulėti ir dainuoti muzikiniame teatre.

- O popscena?

- Nežinau. Jau prieš išvažiuodamas paskutiniuose koncertuose pagalvojau, kad noriu kažko kito. Gal dariau ne tai, ką labiausiai mėgstu. Gal dar neatradau savęs. Taip, noriu dainuoti, noriu linksminti publiką, bet nenoriu būti klounu arba kieno nors klonu. Gal mažai širdies kol kas įdėjau į tai, ką dariau.

- Kuo skiriasi studentų bei dėstytojų požiūris čia ir Škotijoje?

- Ten žmonės žino, ko nori. Muzikinis teatras Anglijoje yra labai populiarus. Tai yra verslas, iš kurio uždirbami didžiuliai pinigai. Teatrų ten labai daug, konkurencija milžiniška, todėl žmonės, atėję studijuoti, žino, ko nori ir ką gaus.

- Studentai ten daugiau studijuoja ar studentauja?

- Tiek studentai, tiek paprasti škotai daug geria. Studentų dienos yra vidury savaitės. Visi klubai tada pilni jaunimo. Kadangi man paskaitos vykdavo tik 2-3 dienas per savaitę, dažniausiai savaitgaliais, tai ir aš dažnai lankydavausi klubuose.

- O į alkoholio liūną nepakliuvai?

- Ne. Bet jei būsi neatsargus, gali ir prasigerti.

- Kaip patiko škotės merginos?

- Sutikau tikrai labai simpatiškų, bet jos yra retas dalykas. Jei škotės grožiu prilygsta lietuvėms, jos būtinai turės kokią nors įdomią veiklą arba bus modeliai.

- O gal susiradai ir kokią širdies draugę?

- Ne. Gal neieškojau.

- Pamatęs gyvenimą ten, kur labiau įsivaizduoji savo ateitį?

- Esu gana kosmopolitiškas žmogus. Galėčiau gerai jaustis bet kur.

- Dabar, grįžęs į Škotiją, stosi į magistrantūrą. Kas bus, jei neįstosi?

- Susikrausiu lagaminą ir važiuosiu kur nors į Pietų Ameriką pavalgyti bananų. (Šypsosi.)

Kalbino Agnė VAITASIŪTĖ

Šaltinis: www.respublika.lt

Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX-XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.

Vėlesniais metais kovo 8 dieną vykdavo protestai, vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 dieną JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena.

Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje.

Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Tarybų Sąjungoje, kur po bolševikų revoliucijos feministinių pažiūrų Aleksandra Kolontai įkalbėjo Leniną, kad ši diena būtų paskelbta valstybine švente. Visą Tarybų Sąjungos gyvavimo laikotarpį ši šventė pabrėžė dirbančios moters heroiškumą. Tą dieną buvo įprasta, kad vyrai teikia gėles moterims, tokia tradicija iki šiol liko Rusijoje ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tik 1966 m. TSRS kovo 8 d. paskelbiama nedarbo diena.

Parengta pagal wikipedia.org

Visosnaujienos.lt

Visosnaujienos nuolat renka informaciją iš Lietuvos portalų bei tinklaraščių ir pateikia ją viename paprastame gyvai atsinaujinančiame lange: naujausi pranešimai „įkrenta“ į patį srauto viršų, senesni dingsta iš paskutinių eilučių. Vienu metu pagrindiniame lange galite matyti maždaug valandos šalies žinių pjūvį.

Portalas neturi archyvo ir papildomų „daugiau“ puslapių apačioje. Tai labai svarbi detalė, nes Visosnaujienos nėra įprastas naujienų agregatorius – veikiau jau ji yra langas į gyvas žinias, nenutrūkstamo informacijos srauto atkarpa.

Jis man šiek tiek primena televiziją. Žmogus stebi žinias, jis yra įvykių liudininkas, gaunantis galimybę justi jų dinamiką. Skirtingai nuo TV jis bet kuriuo metu gali paspausti antraštę ir perskaityti straipsnį, pažiūrėti nuotraukas ar reportažus. Portalo formatas neįpareigoja skaityti viską ar primygtinai spręsti, ką skaityti (kaip tradiciniame portale), palikdamas, tačiau, galimybę gilinti žinias. Jis suderina pasyvų televizinį žinių stebėjimą su pasirinkimo laisve. O ir „kanalų“ pasirinkimas yra didžiulis: nuo pagrindinių Lietuvos ir pasaulio įvykių iki siauresnių kaimo ar teatro naujienų.

Praleidęs kelias valandas su Visosnaujienos portalu likau sužavėtas. Jis yra idealus turinys antram monitoriui. Viename dirbi kasdienius darbus, kitame stebi dienos naujienų srautą. Man realaus laiko srautas įprasmina žiniasklaidos misiją ir vertę. Jame slenkančios žinios tarsi įgauna didesnę svarbą – kaip nesustabdomi akcijų kursų skaičiukai, bėgantys biržų ekranuose ir žymintys ar netgi lemiantys šalies ekonomikos būklę.

Visosnaujienos.lt nėra „galutinis sprendimas“ – jis ne visiems ir ne viskam tinka. Portalas atlieka labai specifinę funkciją, bet man atrodo, kad labai svarbią. Pasak tyrimų 42% visų skaitančių žinias portale Google News pasitenkina tik antraštėmis, nespausdami straipsnių nuorodų. Tie žmonės yra naujienų stebėtojai, o ne jų skaitytojai. Taip yra ne tik dėl laiko stokos ar didėjančio nenoro skaityti ilgus tekstus. Tiesiog žmonės stengiasi gilintis į tam tikras sferas, kuriose renka daug informacijos, o bendram naujienų srautui yra linkę skirti vakarinę „Panoramos“ per TV ar žinias per radiją pakeliui į darbą. Gyvas naujienų srautas naršyklėje yra „neįpareigojantis“, bet savaip informatyvus. Net nesigilinant ir neskaitant kiekvienos žinutės atskirai, vien iš antraščių galima jausti, kas šiandien vyksta.

Visosnaujienos idealiai dera su tokiais sprendimais kaip Instapaper. Stebint srautą galima sudominusius straipsnius sumesti į „vakarinių skaitinių krepšį“, kurį galima ištuštinti tiek prie kompiuterio, tiek ir telefono (na gerai, išmaniojo telefono) ekrane. Švarus, tvarkingas „išgliaudytas“ Instapaper tekstas – papildomas privalumas reklamos mirgėjimo išvargintoms akims.

Žinoma, Visosnaujienos nėra visiškai naujas dalykas. Su realaus laiko srautu yra eksperimentuota nemažai. Apie giminingą tarnybą Collecta rašiau prieš pusmetį. Visosnaujienos.lt neturi tiek funkcijų, kiek turi Collecta, tačiau kol kas jų paprastumas man atrodo labai patrauklus. Toks patrauklus ir užkrečiantis, kad nesinori uždaryti naršyklės. Juk tada niekas nebevyks…

Šaltinis: www.nezinau.lt