2008-09-22 Lietuva – keista ir įdomi maža šalis
Užsienio
kelionių agentūros ir gidai Lietuvą dažniausia pristato kaip ežerų,
upių ir miškų kraštą, turintį turtingą istoriją, o daugiausia dėmesio
sulaukia Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija. Vienam iš plačiau šalį
šmaikščiai aprašiusių kelionių gidų Lietuva pasirodė keista, bet įdomi.
Ištirpus ledynams išnyksime pirmieji
Trumpas kelionių gidas „In
your pocket“ Lietuvą apibūdina kaip mažą šalį prie Baltijos jūros šono.
Lietuva plotu ir gyventojų skaičiumi lyginama su Airija, kurioje taip
pat gyvena nemažai lietuvių.
Žinyne teigiama, kad Lietuva yra
išdidi maža valstybė. „Ji viena iš paskutiniųjų priėmė krikščionybę,
bet pirmoji iš sovietinių respublikų 1990 metais paskelbė
nepriklausomybę, o 2006 metais Eurovizijoje uždainavo, kad yra
nugalėtoja, nepaisant to, jog nieko nelaimėjo ir iki pergalės buvo dar
toli.“
„Lithuania in your pocket“ tvirtina, kad Lietuva bus viena
iš pirmųjų šalių, kurios išnyks ištirpus ledynams, nes yra lygumų
kraštas su daug ežerų ir upių. Leidinys ramina, kad šioje Baltijos
valstybėje nėra nei grėsmingų gyvačių, nei krokodilų, nei meškų ar
kitokių padarų, kurie norėtų jus nužudyti, bet čia garbinamos
pavojingosios bitės, o iš jų medaus verdamas alus.
Kaip rašoma
gide, Lietuvoje yra daug miškų ir nedidelių kaimelių - žmonės jaučia
ryšį su gamta, tačiau šis ryšys didžiuosiuose miestuose beveik išnykęs.
Teigiama, kad lietuviai labai gerai žaidžia krepšinį, mėgsta emigruoti
ir daryti puikius vaikus.
Štai keletas iš lietuvių emigrantų vaikų - Supermenas (tiksliau, vienas iš jo kūrėjų Jeery‘is Siegalas),
Misteris Magu (jo balso savininkas Jimas Backus), Kiškis Kvanka (jį įgarsino Melas Blancas), taip pat 20-ojo amžiaus viduryje JAV vaidinę komikai Three Stooges (jų tėvai buvo iš Kauno ir Vilniaus).
Iš Lietuvos kilo ir aktoriai Charlesas Bronsonas, Johnas Candy‘is,
režisierius Robertas Zemeckis.
„Lithuania in your pocket“ išvada - Lietuva yra keista, bet įdomi šalis, kurią malonu aplankyti. Sostinėje Vilniuje rekomenduojama apsilankyti rugsėjo viduryje, kurį lietuviai nežinia kodėl vadina „bobų vasara“.
Gintaro, sūrio ir alaus šalis
Kitose
kelionių agentūrų puslapiuose Lietuva trumpai pristatoma kaip Rytų
Europoje besislepianti gintaro, sūrio, alaus ir viduramžių legendų
šalis, turtinga kultūrinių objektų, kadaise kartu su Lenkija turėjusi
imperiją nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Žvilgtelėti į Lietuvos praeitį siūloma muziejuose ir pilyse, nepamirštant muzikos festivalių ir teatrų.
Sostinėje
Vilniuje giriamas didžiausias Rytų Europoje ir „Naująja Praha“
tituluojamas baroko stiliaus senamiestis. Antrasis pagal dydį Lietuvos
miestas - Kaunas - rekomenduojamas dėl patrauklaus senamiesčio ir
keleto unikalių muziejų, o Klaipėda, nepaisant atkurto senamiesčio,
įvardijama kaip stotelė į Kuršių neriją.
Kaip labiausiai dėmesio
vertos vietos pateikiami Genocido aukų muziejus, Kryžių kalnas, Grūto
parkas, Vilniaus senamiestis, Aušros vartai, M. K. Čiurlionio muziejus
ir Trakai.
Taip pat siūloma aplankyti poilsio centrus Druskininkuose, Palangoje ir Kuršių nerijoje.
Kuršių nerija - tarp geriausių Europoje
Viena
iš dažniausiai užsienio kelionių agentūrų rekomenduojamų aplankyti
Lietuvos vietų - Kuršių nerija - šią vasarą ypatingo dėmesio sulaukė iš
britų dienraščio „The Guardian“.
Britai sudarė 10-ties geriausių Europos paplūdimių sąrašą, kuriame antrąją vietą skyrė Kuršių nerijai.
Kaip
rašė „The Guardian“, siauras į Baltijos jūrą baksnojantis sausumos
pirštas yra vienas iš netikėčiausių Europos paplūdimių atradimų.
„Pasiekiamas keltu per 10 minučių iš Klaipėdos uosto, šis kopų ir
spygliuočių pusiasalis, kuriame klajoja vilkai ir briedžiai, daugelio
užsienio turistų yra vis dar neatrastas.“
Dienraštis siūlė Nidoje
išsinuomoti dviratį ir važiuojant pakrante pačiam susirasti tobulą
auksinio smėlio paplūdimio dalį. „Vasarą jūra čia pakankamai rami ir
šilta, o saulė leidžiasi gana vėlai.“
Pavargusiems nuo paplūdimio
rekomenduota apsilankyti gintaro parduotuvėse, paragauti lietuviškų
šaltibarščių, keptų ungurių ar silkės, koldūnų su grietine.
Kuršių
nerija britų geriausių Europos paplūdimių sąraše nusileido tik
garsiausiam Ispanijos Ibisos salos Kala den Serai paplūdimiui.
Na ir desertui viena serija iš amerikiečių animacinio filmuko "Bugs Bunny" (kurį įgarsino lietuvių kilmės Melas Blancas):
Parengė Mindaugas Valančius
Šaltinis: www.balsas.lt
Papildomos foto/video: Mantas Rukuiža
Nedirbk už mažiau nei tau priklauso!
”Kuomet pradėjau dirbti maisto pakuotoja, niekas manęs neinformavo apie tai, kiek aš turėčiau uždirbti. Kiti lietuviai, dirbantys tame pačiame fabrike Lidse, skundėsi labai ilgomis pamainomis. Aš jau buvau sumokėjusi 60 svarų sterlingų įdarbinimo agentūrai „administracinėms išlaidoms“ padengti, o taip pat už būstą ir kelionę į darbą. Atskaičiavusi visas šias išlaidas, aš suvokiau, kad turėčiau uždirbti mažiau nei 100 svarų sterlingų per mėnesį. Argi dėl to aš turėjau atvykti į Angliją? Argi dėl to aš turėjau palikti savo dvi jaunas atžalas jų močiutei Lietuvoje? Argi tokia buvo mano šviesios naujos ateities vizija?“.
Vieniša mama Rūta yra nevienintelė tokia. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių atvyksta į Jungtinę Karalystę, kur vėliau susiduria su užmokesčio stoka, yra išnaudojami darbdavių ir įdarbininimo agentūrų. Tačiau dauguma darbininkų nesuvokia, kad įstatymai yra jų pusėje. Būtent, valstybinis minimalus darbo užmokestis padeda išvengti minėtų pažeminimų ir padidina galimybes užsitikrinti gerą pragyvenimo lygį. Ką valstybinis minimalus darbo užmokestis (National Minimum Wage - NMW) reiškia tau? Jei jums 22-ji ir daugiau metų ir jūs dirbate Jungtinėje Karalystėje legaliai bei nesate teisėtai savarankiškai dirbantis asmuo (Self-employed), darbdavys jums turėtų mokėti mažiausiai 5,52 svaro sterlingų už vieną darbo valandą. Jei jūsų amžius 18 - 21, tokiu atveju yra taikomas mažesnis valstybinio minimalaus darbo užmokesčio tarifas - 4,60 svaro sterlingų už vieną darbo valandą, ir 3,40 svaro sterlingų valandinis darbo užmokestis, jei esate 16 - 17 metų amžiaus asmuo. Tam tikri apribojimai egzistuoja priklausomai nuo to kiek jūsų darbdavys ar įdarbinimo agentūra gali atskaičiuoti iš jūsų atlyginimo būsto išlaidoms padengti. Rūta sako: “Prieš atvykdama į Jungtinę Karalystę, aš skaičiau apie valstybinį minimalų darbo užmokestį, bet aš nežinojau koks yra nustatytas tarifas ir kaip jis apskaičiuojamas. Pradėjusi dirbti valytoja, aš pirmą kartą sužinojau, kad turėčiau uždirbti 5,52 svaro sterlingų už vieną darbo valandą. Tačiau mano atlygis, kurį aš gaudavau buvo daug mažesnis. Iš tiesų aš net nežinojau, kiek man turėjo būti mokama, nes vieną savaitę aš gavau 170 svarų sterlingų, o kitą – tik 80 svarų sterlingų.“ Rūta turėjo įtarimų, kad tai buvo neteisinga, bet ji nenorėjo rizikuoti, prašydama darbdavio viską paaiškinti, nes tai galėjo pakenkti jos santykiams su darbdaviu.
Esant tokiai situacijai, įstatymai taip pat galioja. Jei jūs dirbate Jungtinėjė Karalystėje, jūs turite teisę gauti dokumentą, kuriame būtų nurodyta tai, kaip jūsų atlygis yra apskaičiuojamas. Vienas skambutis ir jūs galite tikėtis nuolatinio atlygio padidėjimo. Pagalba yra čia pat. Pirmiausia, norėdami atgauti jums teisėtai priklausančius įsiskolinimus, jūs galite pasikalbėti su savo darbdaviu. Kitu atveju, paskambinkite NMW pagalbos telefonu 0845 6000 678. Ši pagalbos linija konfidenciali, todėl, jei pageidaujate, nusiskundimą galite pateikti anonimiškai. Taip pat yra sudarytos galimybės pasikalbėti su lietuviškai kalbančiu asmeniu. Specialistai gali jums padėti atgauti priklausančią skolą, įskaitant ir laiku nesumokėtą atlygį. Norėdami sužinoti daugiau apie savo teises į valstybinį minimalų darbo užmokestį lietuvių kalba, informaciją rasite tinklalapyje www.direct.gov.uk/nmw-lithuanian Paskambinusi pagalbos telefonu, Rūta pateikė ieškinį dėl įsiskolinimo savo darbdaviams Lidse. Ji taip pat svarsto galimybes pateikti ieškinį įdarbinimo agentūrai. Ji sako: „Jei tik aš būčiau informuota apie valstybinį minimalų darbo užmokestį, aš būčiau atgavusi man teisėtai priklausančius pinigus daug greičiau ir lengviau.“ Jei turite problemų, susijusių su darbu, pasinaudokite žemiau pateiktais kontaktais: Konfidencialus valstybinio minimalaus darbo užmokesčio pagalbos telefonas: 0845 6000 678 ACAS (Konsultacijų, taikinimo ir arbitražo tarnyba): 08457 47 47 47 – pagalba, turintiems problemų dėl kasmetinių atostogų arba kitų su darbu susijusių problemų Įdarbinimo agentūrų standartų tarnybos pagalbos telefonas: 0845 955 5105 (iškilus problemoms su įdarbinimo agentūra) Piliečių konsultavimo biuras (Citizens Advice Bureau): norėdami rezervuoti asmeninį susitikimą, kreipkitės į vietos Piliečių konsultavimo biurą. Informaciją rasite adresų knygoje (Yellow Pages) arba tinklalapyje http://www.citizensadvice.org.uk/cabdir.ihtml.
Škotijos orai. Keturi sezonai.
Pavasariniai orai. Dienos metu kovą, balandį ir gegužę paprastai nėra labai šilta. Temperatūra Škotijoje svyruoja nuo 4°C iki 13°C, kartais atšyla ir iki 18°C. Naktinė temperatūra vidutiniškai laikosi apie 0°C, bet gali nukristi ir keletą lapsnių labiau. Vėjas pavasarį nėra labai didelis, bet laikas nuo laiko galima tikėtis nedidelių audrų, ypatingai Kovą. Lietaus pavasarį reikėtų tikėtis daug ir dažnai. Taip pat betkuriuo metu iki balandžio pabaigos gali užklupti sniegas ar šlapdriba, dažniausiai Škotijos šiaurinėse aukštumose (Highlands). Paprastai iškritęs sniegas užsilaiko tik kalnų viršūnėse. Gegužė dažnai turi pastovias, gražiai saulėtas dienas ir neįpatingai šaltas naktis. Mašalai ir uodai dar būna neišsiritę, dėlto gegužė skaitosi pats geriausias metas aplankyti Škotiją.
Vasaros orai. Vasaros metu orai Škotijoje atšyla ir dieną yra vidutiniškai 18-22°C šilumos. Naktį temperatūra paprastai nukrenta iki 10°C šilumos. Birželyje orai būna gana geri ir pastovūs, nors kartais netikėtai gali užklupti lietus, dėlto visada patartina būti tam pasiruošus, jeigu susiruošėte iškylauti gamtoje. Nuo birželio iki rugpjūčio Škotijos vakarų pakrantėje bei šiaurės aukštumose atsiranda uodų. Net ir esant geram orui verta tikėtis šių vabzdžių įkyrumo, todėl esant gamtoje patartina pasirūpinti apsauga nuo uodų.
Rudens orai. Rudens oras Škotijoje gali būti įspūdingas. Kai aukštas slėgis padengia šalį, bendras mėlyno dangaus, vėsaus ir gaivaus oro bei rudens lapų vaizdas yra išties įsimintinas. Temperatūra dieną svyruoja tarp 5°C-13°C. Lietus ir stiprus vėjas gana dažni, todėl išvyka į gamtą gali tapti nelabai maloni. Na bet jei jau dangus mėlynas, tai nepamirškite pasiimti fotoaparato.
Žiemos orai. Žiemą Škotijoje nėra taip šalta, kaip galima tikėtis atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį. Šiltoji Golfo srovė oro temperatūrą Škotijoje padaro daug šiltesnę, lyginant su tokioje pačioje platumoje esančiomis šalimis kaip Rusija ar Kanada. Dieną temperatūra yra apie -2°C iki 10°C, nors kartais pasitaiko ir žymiai šaltesnių dienų. Naktį dažniausiai šalna apie -5°C. Žiemą kalnuose atsirasti sniego gali betkada, nors kalnų papėdėse tai dažniausiai būna daugiau lietus nei sniegas. Šalyje laikas nuo laiko pasninga, bet kelių priežiūros tarnybos tam yra gerai pasiruošę ir pagrindiniai keliai būna labai greitai pravalomi. Žiemą kogero labiausiai pastebima, kad dienos yra trumpos, o naktys ilgos.
Parengė Mantas Rukuiža.
Keletos Rytų Europos valstybių demografinis atvaizdas, tau po kojomis.
Latvija. Latviai 58.9%, Rusai 29.6%, Belarusai 4.1%, Ukrainiečiai 2.7%, Lenkai 2.5%, Lietuviai 1.4%, kiti 0.8% (duomenys 2005m)
Estija. Estai 68.6%, Rusai 25.6%, Ukrainiečiai 2.1%, Belarusai 1.2%, Suomiai 0.8%, kiti 1.6% (duomenys 2007m)
Litetuva. Lietuviai 83.45% populiacijos, 6.74% as Lenkai, 6.31% Rusai, 1.23% as Belarusai ir 2.27% kiti.
Lenkija. Įspūdingai 99.3% Lenkų. Vokiečiai (152,897), Belarusai (49,000) ir Ukrainečiai (30,000), taip pat Totoriai, Litetuviai, Rusai, Slovakai ir Čekai.
Belarusija. Belarusiai 81.2%, Rusai 11.4%, Lenkai 3.9%, Ukrainiečiai 2.4%, Žydai 1.1%
Škotija. Škotai 88.09%. Balti Britai (7.38%), Kiti Balti (1.54%), Balti Airiai (0.98%), Pakistaniečiai (0.63%), Kiniečiai (0.32%), Indai (0.30%), Maišyti (0.25%), Kiti Azijiečiai (0.12%), Afrikiečiai (0.10%), Bangladešo (0.04%), Karibų (0.04%), Juodaodžiai (0.02%).
Pateikti duomenys yra iš oficialių įstaigų internete.
Redaktoriaus komentaras.
Kas liečia Škotijos demografinę padėtį, aprašytą auksčiau, tai galiu pasakyti- kertasi su naujienomis, kurias girdi važiuodamas automobilyje - prieš pusę metų, per daugelį radijo stočių buvo kalba apie 300 tūkst lenkų, gyvenančių škotijoje. Škotijoje 6 mln. žmonių, o lenkų - 0,3 mln., tai rodo 5% Škotų yra Lenkai, pasak Forth Radio, Five.
Iš Edinburgo,
Mantas Rukuiža.