Puslapis atnaujintas 2008/10/09 10:52 (GMT)

Savaitės Video

2008-10-09 Robo degalinė. Naujos kartos automatinė degalinė leis užsipildyti degalų neišlipant iš automobilio

Naujienos

2008-10-09 Škotija rengiasi statyti dvi potvynio jėgainių "fermas"

 Dar visai neseniai Šiaurės Airija paskelbė pradėjusi eksploatuoti prie savo krantų pastatytą bandomąją jūros potvynių energiją surenkančią jėgainę. Tuo tarpu Škotijos kompanija "ScottishPower Renewables" siekia patvirtinti projektą, pagal kurį bus statomi du kompleksai jėgainių, kiekvienas kurių susidės iš dvidešimties maždaug 30 metrų skersmens potvynio energija sukamų turbinų. Jos elektra turėtų pajėgti aprūpinti iki 40000 namų.

 Patvirtinus projektą, jo įgyvendinimas būtų pradėtas jau kitais metais. Turbinos jau sėkmingai išbandytos 100 metrų gylyje, o jų rotoriai sukasi pakankamai lėtai, kad jūros gyvūnai spėtų išvengti jų menčių. Daugumai laivų jos neturėtų kliudyti, nes turbinos nebus montuojamos arčiau paviršiaus per mažiau kaip 10 metrų. Didelių laivų ir žvejybinių laivų judėjimas šioje zonoje bus ribojamas.

 "Potvynio energija yra visiškai atsinaujinanti, nes ją valdo Saulės ir Mėnulio gravitacija. Visa tai nesukelia jokių anglies dioksido emisijų, be to, visus reiškinius galima absoliučiai tiksliai prognozuoti", teigia kompanijos "ScottishPower Renewables" direktorius Keith Anderson. Naujieji jėgainių kompleksai (vaizdžiai vadinami "fermomis") leistų Škotijai pasiekti savo strateginį tikslą - iki 2050 metų sumažinti anglies dioksido emisijas 80%.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Gurmanija

2008-10-09 Čili pipirai - pavojinga 

Kulinarijos įkvėptas darbuotojas mirė po to kai suvalgė didelį kiekį labai aštrių čili pipirų dėl drąsos įrodymo

Andrew Lee ryte ištiko širdies priepuolis, po susilažinimo su draugu, kad suvalgys patį aštriausią patiekalą su čili pipirais.

Trisdešimtmetis praėjo medicininį patikrinimą, nes skundėsi niežuliais, kai po suvalgyto patiekalo nuėjo miegoti. Ryte ekstremalui buvo iškviesti paramedikai, bet jau buvo per vėlu, nes Andrew mirė. Buvo daromi toksikologiniai testai leidžiantys suprasti nuo ko iš tikro sustojo Andrew Lee širdis.

Virimas buvo vienas iš pagrindinių užsiėmimų laisvalaikiu. Jis paruošė patiekalą su raudonaisiais čili pipirais, kurie buvo auginami specialiai konkursui.

Pono Lee sesuo, Claire Chadbourne, 29 teigė, kad jis pasiėmė padažo stiklainį namo, kur gyveno su drauge Samantha Bailey. Ten ir susilažino su jos broliu Michael, kad išsiaiškinti kas galėtų suvalgyti tokį kiekį aštraus padažo.

Andrew paprastai suvalgė čili pipirus su Dolmio padažu ir tai nebuvo tikras užkandis, nes po darbo jis valgė avienos šonkaulius ir trintų bulvių košės.

Šeima teigė, kad nežino kas dar galėjo sukelti širdies priepuolį, išskyrus čili pipirus

Jis mėgo ruošti patiekalus savo draugams. Jis visada norėjo būti virėju, bet niekada nenorėjo pradėti nuo apačios.

Sakoma, kad čili pipirai mažina cholesterolio kiekį organizme, bet jie turi būti kažkokio patiekalo dalimi, nes valgyti neapdorotus, žalius čili pipirus yra pavojinga.

Parengė Linas Kizala

www.skotija.co.uk

Automoto

2008-10-09 Vairuokite saugiai su vaizdo navigacija

 Siekdama padidinti automobilių vairuotojų saugumą šiandieną tokiuose perpildytuose keliuose ir sudėtingomis eismo sąlygomis, įmonė “Blaupunkt” portatyviniuose navigaciniuose prietaisuose pradėjo taikyti funkcijas, šiuo metu neturinčias rinkoje analogų. Priekyje besidriekiantis kelias filmuojamas įmontuotomis vaizdo kameromis ir yra projektuojamas spalvotame ekrane.

 Vaizdo navigacijos režimu navigacinės sistemos nurodymai dėl rekomenduojamos krypties ir atliktinų manevrų pateikiamos ekrane, kuriame matoma reali situacija kelyje. Tai vadovavimąsi navigacinio prietaiso nurodymais padaro realistiškesnį, saugesnį ir suprantamesnį - vairuokite saugiai su Blaupunkt. Įmontuotos kameros taip pat atpažįsta važiavimo greitį ribojančius ženklus, todėl “TravelPilot 500″ ir “TravelPilot 700″ prietaisai automobilių vairuotojus gali perspėti apie leistiną važiavimo greitį ir vizualiai, ir balsu. Tai labai svarbi saugumo funkcija, kadangi navigaciniuose žemėlapiuose įrašyta informacija apie maksimalų leistiną važiavimo greitį dėl kelių remonto darbų ir kitų priežasčių dažnai gali būti netiksli, o vairuotojas kelkraštyje pastatyto ženklo gali ir nepastebėti.

 Abu naujuosius navigacinius prietaisus galima valdyti ne tik prisilietimais ekrane, bet ir balso komandomis. Naujuosiuose “Blaupunkt” navigaciniuose prietaisuose įrašyti 42 valstybių žemėlapiai - tarp jų yra ne tik Baltijos valstybės, bet ir Rusija. Be to, abu prietaisai, naudojant “Bluetooth” technologiją, gali tarnauti kaip laisvų rankų įranga ir vairuotojas gali atsiliepti į telefono skambučius neatitraukdamas rankų nuo vairo. “Blaupunkt TravelPilot 700″ navigacinė sistema komplektuojama su 500 Mhz dažnio Centrality Titanium Dual Core procesoriumi, užtikrinančiu didelį reagavimo greitį, ir talpia 8 GB atmintimi. Todėl šis prietaisas yra vienas iš greičiausių savo klasėje pagal maršruto apskaičiavimo ir perskaičiavimo greitį. Tiek “TravelPilot 500″, tiek “TravelPilot 700″ turi balso dialogo sistemą, palengvinančia kelionės tikslo įvedimą. Be to, abu prietaisai yra atlaidūs klaidoms, kurios kartais neišvengiamos tariant užsienio šalių miestų pavadinimus. Naudojant įmontuotą šviesos jutiklį reguliuojamas ekrano ryškumas, atsižvelgiant į realias sąlygas. Pavyzdžiui, perjungiant šviesas iš dienos į nakties režimą, ar kai automobilis įvažiuoja į tunelį.

 “Blaupunkt TravelPilot 700″ vienu metu yra ne tik navigacinis prietaisas, bet ir portatyvus televizorius, kurį galima žiūrėti ne tik automobilyje. “TravelPilot 700″ navigaciniame prietaise įmontuoto DVB -T (Digital Video Broadcasting-Terrestial) imtuvo modelis gali transliuoti daugelį skaitmeninės televizijos kanalų, užtikrinant automobilio keleiviams aukštą transliavimo kokybę ir suteikiant jiems galimybę skaityti vaizdo tekstus. Elektroninis programų gidas (Electronic Program Guide) leidžia keleiviams peržiūrėti televizijos kanalų programas. Kita ypatinga šio prietaiso funkcija yra galimybė prisijungti prie interneto bei naudotis Microsoft Office programine įranga. Kadangi prietaisas suderinamas su WLAN (Wireless Local Area Network), duomenis galima siųsti ir priimti belaidžiu ryšiu. Prietaisą galima lengvai ir greitai sukonfigūruoti, juo įmanoma naršyti internete, klausytis internetinio radijo, prenumeruojamų garso ir vaizdo įrašų (podcasts), skaityti elektroninį paštą. Be to, “TravelPilot” suderinamas ir su internetine telefonija (Voice over Internet Protocol), kas suteikia galimybę skambinti tinklu nemokamai į bet kurią pasaulio šalį (VoIP-to-VoIP). Mobiliojo raštinės paketo sprendimas apima Word, Excel, Power Point ir PDF bylų peržiūros programas, interneto naršyklę, el. pašto programą, taip pat kalendorių, žadintuvą ir net Paint programą.

 Šiuo prietaisu, žinoma, galima atkurti ir MP3/WMA muzikos bei WMV vaizdo bylas, taip pat peržiūrėti skaitmenines nuotraukas iš SD tipo atminties kortelės, kurios dydis - net iki 8 GB.“Blaupunkt TravelPilot 500″ turi visas tas pačias funkcijas kaip ir “TravelPilot 700″, išskyrus DVB-T skaitmeninės televizijos imtuvą ir Microsoft Office programinę įrangą, tačiau juo taip pat galima naršyti beribiame pasauliniame tinkle, naudojant WLAN ir Bluetooth belaidį duomenų perdavimą.

Pagal www.autopilotas.com

parengė Jaroslav Savlan

Švietimas

2008-10-09 Migrantų vaikų lavinimas: pilnos klasės

Dauguma mokytojų pripažįsta, kad kartais, kai nesiseka vesti pamokos, jie įtaria, jog problema yra ne jų dėstomas dalykas ar pedagogika, bet mokiniai.

Atrodo, kad kai kuriuos vaikus tiesiog sunkiau mokyti nei kitus. Bet kodėl? Ar taip yra dėl, tarkim, kultūrinių veiksnių: tėvai iš tam tikrų sluoksnių nevertina išsilavinimo ir neskatina savo vaikų? O galbūt tai susiję su pačiomis mokyklomis ir jų pajėgumu mokyti skirtingų sugebėjimų vaikus?

Gali pasirodyti, kad į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Kad rastume atsakymą, reikėtų panašius vaikus mokyti daugelyje skirtingų lavinimo sistemų ir tikrinti, kuri veikia geriausiai. Tačiau kaip tik panašaus pobūdžio eksperimentas jau vyksta – kaip masinės migracijos rezultatas. Migrantų iš tos pačios kilmės šalies vaikai sudaro sąlygas panašiausiam į reikiamą testą, kokį tik galima rasti.

Kas trejus metus Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), vykdydama Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (Programme for International Student Assessment, PISA), vertina, kaip penkiolikmečiams iš maždaug 50 šalių sekasi jų pačių kalba, matematika ir mokslas. Neseniai EBPO pagal vaikų ir jų tėvų kilmės šalis surūšiavo duomenis iš savo 2006 m. studijos, kuri vertino pasiekimus mokslo srityje. Pakankamai Turkijos, Kinijos, buvusios Sovietų Sąjungos ir buvusios Jugoslavijos piliečių pasklido po pakankamai šalių, kad būtų galima daryti išvadas apie mokyklinio lavinimo kokybę juos priėmusiose valstybėse.

Beveik visur mokiniams imigrantams sekasi blogiau nei vietiniams – nenuostabu, nes dažnai jie yra neturtingų, menkai išsilavinusių tėvų vaikai ir nekalba vietos kalba. Atsižvelgus į šių kliūčių įtaką, atotrūkis didžiąja dalimi, bet ne visiškai sumažėja. Dar įdomiau, kad vaikai iš tos pačios šalies mokosi labai skirtingai, priklausomai nuo to, kur jie galų gale įsikuria.

Viena priežastis yra susijusi su tuo, kiek šalys „skirsto“ mokinius (t.y. rūšiuoja juos pagal sugebėjimų grupes ir moko jas atskirai). Daug pirmosios ir antrosios kartos turkų imigrantų vaikų eina į mokyklas Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir Danijoje. Pirmosiose keturiose šalyse mokiniai yra skirstomi, jiems baigus pradinę mokyklą. Tačiau Austrijoje ir Vokietijoje mokiniai mokosi blogiau nei gyvenantys Belgijoje ir Šveicarijoje, nes panašu, jog pirmosiose dviejose skirstymas vyksta anksčiau ir ne taip lanksčiai, o vaiko socioekonominis statusas turi daug įtakos tam, kurioje grupėje vaikas galiausiai atsiduria. Dauguma turkų vaikų eina į technines mokyklas, kurios jų neruošia universitetui.

Kiek labiau glumina tai, kad Danijos bendrojo lavinimo mokyklose, kur nėra jokio skirstymo ir teoriškai visiems vaikams turėtų būti prieinamas vienodai geras išsilavinimas, turkų vaikų pasiekimai gana žemi. EBPO švietimo tyrimų vadovas Andreas Schleicher spėja, kad jų galimybes mažina tai, kad neturtingi vaikai Danijoje yra sutelkiami kai kuriose mokyklose, o ne paskirstomi tolygiai. Apskritai valstybės, kur priimami į skirtingas mokyklas vaikai žymiai skiriasi, prasčiau išlaiko PISA testus.

Tačiau, kaip rodo žemyninės Kinijos vaikų patirtis, grupuoti vaikus pagal gabumus nebūtinai yra blogai. Tie, kas migruoja į Honkongą, mokosi gerai nepaisant to, kad yra neturtingi – ir nepaisant to fakto, jog Honkongas skirsto mokinius anksti ir dažnai perskirsto. Bet ten tai, kur paskiriamas vaikas, mažiau susiję su tėvų turtu ir išsilavinimu. Be to, vaikai gali būti perskirstomi, jei jiems pasiseka geriau nei tikėtasi. „Apskritai socioekonominis statusas Rytų Azijoje turi mažiau įtakos nei Vakarų Europos šalyse“, – sako A. Schleicher.

Vieni geriausiai besimokančiųjų pasaulyje yra kinų vaikai Australijoje. Vidutinis pirmosios ar antrosios kartos kinų imigrantas lenkia du trečdalius visų australų (kurie irgi nėra blogi mokiniai) ir tris ketvirtadalius visų visame pasaulyje PISA testą atliekančių vaikų. A. Schleicher giria Australijos mokyklų sistemą dėl jos įvairovės – mokyklų viduje, ne tarp jų – ir sugebėjimo puoselėti visų mokinių talentus.

Palyginus vaikų iš buvusios Sovietų Sąjungos ir buvusios Jugoslavijos likimus paaiškėja dar daugiau įrodymų, kad priimančioji šalis daro didesnę įtaką nei imigrantų vaikų savimi atsivežtas „intelektualinis bagažas“. Į Kirgiziją atvykstantys vaikai iš kitų buvusių sovietų žemių mokosi blogai, nors ir geriau nei vietiniai; tiems, kas įsikuria klestinčioje mažoje Estijoje, sekasi daug geriau. Ir, priešingai, jugoslavų vaikai mokosi pakankamai gerai bet kur – persikėlę į kitą buvusios Jugoslavijos valstybę ar į kokią turtingesnę ir stabilesnę vietovę. Skirtumą kuria laikotarpis: Sovietų Sąjunga žlugo anksčiau nei Jugoslavija, todėl „posovietiniai“ vaikai mažiau laiko praleido mokydamiesi savo tėvynėje; o vaikai iš Jugoslavijos yra trumpiau mokęsi priimančioje šalyje.

Blogos mokyklos ar migrantai?
Bent jau teoriškai naujieji duomenys turėtų padėti atremti kai kuriuos kvailesnius politikų teiginius apie migrantų įtaką bendriems šalies pasiekimams. „Kai 2000 m. pradėjome atlikinėti PISA reitingavimą, daugelį šalių šokiravo tai, kaip blogai jos pasirodė“, – sako A. Schleicher. – „Ir pasiteisinimai, kuriuos dažnai girdėdavome, buvo: „Mes turime per daug migrantų“ arba „mums tenka blogi migrantai“.

Nors imigrantų vaikai dažniausiai mokykloje mokosi blogiau nei vietiniai, šalies mastu nenustatyta jokio jų poveikio (jos rezultatams). EBPO tyrimai rodo nereikšmingą koreliaciją tarp imigrantų skaičiaus šalyje ir vidutinio mokinio pasiekimų – ir daugiau imigrantų turinčioms šalims sekasi (šiek tiek) geriau.

PISA tikrina ne tik tai, ką vaikai žino – jų taip pat klausiama, kiek jie yra motyvuoti: ar jie mano, kad jiems reikės tos disciplinos (paskutiniame tyrime – mokslo) ateityje, ir ar jiems patinka ją studijuoti dėl jos pačios. Daugelyje šalių pirmos kartos imigrantai yra labiau motyvuoti nei antros kartos imigrantai, kurie savo ruožtu labiau motyvuoti nei ten gimusiųjų vaikai. Vokietija yra ryški išimtis: nauji imigrantai atvyksta su įprastomis ambicijomis ir svajonėmis, bet 15 metų sulaukę jų vaikai jau būna praradę viltį.

Tai leidžia daryti išvadą, kad bet kuri šalis, kuri perpras, kaip leisti imigrantams sublizgėti, sulauks daug naudos. Kad ir kokie neturtingi imigrantai, jie yra susitelkusi ambicingų, sunkiai dirbančių žmonių grupė ir jų vaikai dažnai žino, kad neturėdami neformalių tinklų, leidžiančių vietiniams juos pralenkti, jie turi sunkiai mokytis, kad jiems pasisektų. Įvairūs jų likimai – kai kuriose vietose jiems padedama pasiekti viršūnę, kitur jie siunčiami į šiukšlyną – rodo, jog nors svarbu tai, kas vyksta už mokyklos vartų, taip pat svarbu ir tai, kas vyksta klasėse.