2008-07-15 Šiemet sukanka 75 metai, kai 1933 metų liepos 15 dieną 6 val. 24 min. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ pakilo skristi iš Niujorko į Kauną.
Liepos 17 dieną, lėktuvui nukritus Soldino apylinkėse (dabartinėje Lenkijos teritorijoje), abu lakūnai žuvo. Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį „Lituanica“ sudužo, kai iki tikslo buvo likę vos 650 kilometrų.
Dviejų drąsių, Tėvynei atsidavusių tautos sūnų skrydis per Atlantą, neturint būtinų oro navigacijos priemonių, išskyrus kompasą, buvo drąsus žygdarbis oreivystės istorijoje. Steponas Darius ir Stasys Girėnas po mirties apdovanoti įvairiais Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimais. Skrydžiui atminti išleista pašto ženklų, sukurti kino filmai „Lituanikos sparnai“ ir „Skrydis per Atlantą“, parašyta nemažai knygų. Pasaulinei oreivystei šis skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę lakūnai ore išbuvo 37 val. 11 min., nuskridę 6411 kilometrų. Šiuo skrydžiu buvo plačiau atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.
Dail. H. Ratkevičius. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm. 2,90 Lt – S. Darius ir S. Girėnas prieš skrydį. Tiražas: po 0,30 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdrukerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Šaltinis: Lietuvos Paštas (www.post.lt)
2008-07-14 Pirmadienį Seimas nutarė tik pasitarti su tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Nepavykus visuomeninei iniciatyvai surengti privalomąjį referendumą, Seime pasitenkinta konsultaciniu. Už atitinkamą Seimo nutarimą pirmadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 11 parlamentarų.
Parlamentui sprendžiant, koks referendumas turėtų būti - privalomasis ar patariamasis, parlamentarų balsai pasiskirstė taip: 77 Seimo nariai parėmė konsultacinį referendumą, trys - privalomąjį, o 10 parlamentarų susilaikė.
Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė pasimokyti iš airių, kurie nieko neišsigando ir referendume nepritarė Lisabonos sutarčiai.
„Europos Komisijai mes geri, kai tylime. Mūsų tylaus susitaikymo laukia tie, kurie laukia, kada galės užimti atsiradusią nišą rinkoje“, - kalbėjo B. Vėsaitė.
Darbo partijos (DP) frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys portalui „Balsas.lt” sakė esąs įsitikinęs, jog reiktų net ir privalomojo referendumo, nes tokiu klausimu piliečių dera atsiklausti. Jis atmetė teiginius, jog Lietuvos žmonės jau balsavo už IAE uždarymą referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) metu. „Niekur ten nebuvo tokio klausimo parašyta. Pagaliau dabar yra kita situacija ir piliečiai turi teisę pareikšti savo valią“.
Seimo narys siūlė net paskaičiuoti, kiek kainuos pabrangusi elektra ir ar nebūtų paprasčiau grąžinti ES skirtas IAE uždarymui lėšas (apie 1 mlrd. JAV dolerių). Seimo narys negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl partija neagitavo rinkti parašų, kuomet tai darė neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), kai kurios profsąjungos ir Liberalų sąjūdis (LS).
Tačiau konservatorių lyderis Andrius Kubilius antrino prezidentui Valdui Adamkui, kritikavusiam pačią referendumo idėją. A. Kubilius citavo Gedimino Kirkilo laišką Seimo nariams ir teigė, kad Vyriausybė jau ir taip viską daro, kad IAE darbas būtų pratęstas. Konservatorius sakė, jog referendumas galėtų pakenkti pačioms deryboms su Europos Sąjunga, o Vyriausybė tiesiog pasakytų nieko dėl to nebegalinti padaryti bei išvengtų politinės atsakomybės.
Balbieriškio miestelio kapinėse amžinojo poilsio atgulė prieš tris mėnesius Škotijoje žiauriai tautiečių nužudyta Jolanta Blėdaitė. 35 metų J.Blėdaitės svajos svetur užsidirbti pinigų geresniam gyvenimui baigėsi šiurpia tragedija, sukrėtusia visą Didžiąją Britaniją, rašo "Lietuvos žinios".
Įtariama, kad kuklios ir darbščios moters sunkiai uždirbti pinigai suviliojo 41 metų Lazdijų rajono gyventoją Vitą Plytniką ir 19-metį kaunietį Aleksandrą Skirdą. Šie du vyrai įtariami apvogę ir nužudę, o po to sukapoję tame pačiame Škotijos Brekino miestelyje gyvenusią J.Blėdaitę, su kuria buvo pažįstami.
Tą laiką, kol vyks nusikaltimo tyrimas ir bus paskelbtas nuosprendis, V.Plytnikas ir A.Skirda praleis Pearth miesto kalėjime.
Abu įtariamieji savo kaltės nepripažįsta, tačiau Škotijos teisėsaugos pareigūnai turi surinkę nemažai nusikaltimo įrodymų.
Viena pagrindinių nusikaltimo versijų - tikslas užvaldyti nužudytosios santaupas.
Šaltinis: www.balsas.lt
Prezidentas: referendumas dėl IAE – rinkiminis triukas.
Prezidentas Valdas Adamkus rinkimų triuku vadina valdančiųjų partijų siekį inicijuoti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo.
Pasak V.Adamkaus, šalis įsipareigojusi ES laikytis stojimo sutarties ir derybų su Lietuva artimiausiu metu niekas nepradės, pranešė LNK žinios.
„Šitas referendumo siūlymas Lietuvos žmonėms, manau, net iš dalies nesąžiningas. Praktiškai tai yra artėjančių Seimo rinkimų propagandinis triukas. Aiškiai dar kartą noriu pabrėžti, kad tai rezultatų neduos, o gali turėti neigiamos įtakos mūsų santykiuose su Europos sąjunga“, - pirmadienį sakė V.Adamkus.
Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) valdančiųjų frakcijų atstovų balsų persvara praėjusią savaitę nutarė, kad referendumas dėl Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimo galėtų būti konsultacinis, o ne privalomas.
Seimo ERK pirmininkas opozicinių konservatorių vadovas A. Kubilius pasirašė atskirąją nuomonę, teigdamas, jog „ERK buvo informuotas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, kad tokia referendumo iniciatyva gali pabloginti Lietuvos Respublikos poziciją, siekiant derybų su Europos Sąjungos institucijomis keliu pratęsti Ignalinos AE II-ojo bloko veikimą“.
Valdančiųjų liberalcentristų parengtą Seimo nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ projektą Seimas turėtų svarstyti jau šią savaitę.
Tikimasi, kad galutinis parlamento sprendimas dėl konsultacinio referendumo rengimo bus priimtas iki pratęstos Seimo sesijos pabaigos, t.y. iki liepos vidurio.
Jeigu Seimas tokiam projektui pritars ir bus skelbiamas referendumas, jame šalies gyventojai turės atsakyti į klausimą, ar jie pritartų, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė.
Per referendumą šalies gyventojai turėtų atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
Referendumą siūloma rengti kartu su Seimo rinkimais rudenį.
Birželio viduryje referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo iniciatyvinė grupė surinko vos šeštadalį piliečių parašų, reikalingų, kad būtų surengtas referendumas dėl Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimo po 2010-ųjų.
Lietuva norėtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują jėgainę ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai sustabdyti 2009 -ųjų pabaigoje.
Šatlinis: www.balsas.lt
Nacionalinį transliuotoją jau nuo antradienio galės matyti ir Airijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje gyvenantys išeiviai iš Lietuvos.
Užsienyje gyvenantiems tautiečiams skirtas trečiasis nacionalinio transliuotojo televizijos kanalas LTV World visu pajėgumu pradės veikti nuo balandžio 7 dienos. LTV World bus transliuojamas 24 valandas, šio kanalo programą sudarys LTV ir kultūrinio LTV2 laidos.
Pasak LRT pranešimo, pagal sutartį pasirašytą su švedų kompanija „SES Sirius AB“, nuo balandžio 1-osios LTV World programa bus matoma nauju dažniu. Nors gaunamas signalas bus šiek tiek silpnesnis, negu iki šiol, tačiau jis veiks žymiai platesniame diapazone tiek į rytus, tiek į vakarus nuo Lietuvos.
LTV World bus matomas visoje Vakarų Europoje, o Rytuose kanalą galės matyti žiūrovai iki pat Uralo kalnų, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Turkijos.
Nors trečiasis nacionalinio transliuotojo televizijos kanalas veikia nuo praėjusių metų rugsėjo, kol kas jį galėjo matyti tik Šiaurės ir Vidurio Europoje gyvenantys lietuviai. Nei Ispanijos, nei Jungtinės Karalystės ar Airijos, kuriose gyvena gausiausios lietuvių išeivių bendruomenės, palydovinės televizijos „spindulys“ nepasiekė.
Per aštuoniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. tautiečių, kurių labiausiai pamėgtomis šalimis tapo Airija, Didžioji Britanija ir Ispanija.
Šaltinis: www.lrt.lt
Europos Vadovų Tarybos susitikime Lietuvos Prezidentas kėlė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą. Ketvirtadienis, kovo 13 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentas, su darbo vizitu viešintis Briuselyje, dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime. Pirmoje sesijoje buvo svarstomi energetikos ir klimato kaitos klausimai.
Vasario 23 d. Lietuvoje vyko finalinis Nacionalinio diktanto turas, kurio metu buvo išrinkta raštingiausia Nacionalinio diktanto dalyvė. Ja tapo vertėja Danutė Linkevičiūtė.
Raštingiausios užsienio lietuvės titulą pelnė Briuselyje gyvenanti Ramunė Šmulktytė. Dar penkios užsienyje gyvenančios lietuvės – Paulina Pukytė, Asta Andrijauskienė, Agnė Stonkutė, Austėja Andrijauskienė ir Jolita Karpavičiūtė – taip pat turėjo galimybę rungtis dėl pagrindinio prizo – Visuotinės lietuvių enciklopedijos komplekto. Užsienio reikalų ministerija apdovanojo raštingiausias užsienio lietuves atminimo dovanomis, kovo 5 d. Ambasadorius Vygaudas Ušackas perdavė atminimo dovaną Londone gyvenančiai lietuvių menininkei Paulinai Pukytei.
Paulina Pukytė buvo pirmoji užsienyje gyvenanti lietuvė, 2007 metų pabaigoje apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos premija už ryškiausius ir aktualiausius kūrinius kultūros temomis.
Šaltinis: Lietuvos Ambasada Londone.
Lietuvos piliečiai nuo kovo 1 dienos į Kanadą gali vykti be vizų – tokį sprendimą Toronte kovo 1 dieną paskelbė Kanados Vyriausybė. „Sveikiname šį Kanados Vyriausybės sprendimą ir kartu su Lietuvos žmonėmis džiaugiamės atsiveriančiomis naujomis bendradarbiavimo galimybėmis. Tai svarbus žingsnis Lietuvos ir Kanados dvišalių santykių istorijoje“, – sakė ministras Petras Vaitiekūnas. Kanados Vyriausybės sprendimas, pasak ministro P.Vaitiekūno, reiškia, kad Lietuva atitinka bevizio režimo reikalavimus asmenų migracijos, dokumentų saugumo ir pasienio kontrolės srityse. „Ši sprendimas yra sklandaus Lietuvos ir Kanados institucijų bendradarbiavimo rezultatas“, – pažymėjo P.Vaitiekūnas. Siekiant bevizio režimo su Kanada, vyko nuolatinis Užsienio reikalų ministerijų, vidaus reikalų, pasienio tarnybų dialogas, buvo rengiamos reguliarios politinės ekspertų konsultacijos.
Lietuvos Prezidentas sveikina Kosovo nepriklausomybę (Ikstapa, Meksika). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikina Kosovo apsisprendimą paskelbti nepriklausomybę ir mano, kad toks sprendimas yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį stabilumą šiame krašte. „Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO narė, visuomet pabrėžė saugumo bei stabilumo svarbą, - sakė šalies vadovas. – Esu įsitikinęs, kad saugumas Europoje neįmanomas be stabilios situacijos Kosove“. ES valstybės paskelbė vieningą deklaraciją dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo. Joje teigiama, kad ES valstybės, grindžiančios savo poziciją nacionaline praktika ir tarptautine teise, gali laisvai apsispręsti dėl santykių su Kosovu, kaip nepriklausoma valstybe, plėtojimo. „Todėl prašau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną artimiausiu metu kreiptis į Seimą ir prašyti pradėti Kosovo pripažinimo procedūrą. Tokiu pat keliu ketina žengti ir dauguma Europos Sąjungos valstybių“, - sakė Prezidentas V.Adamkus. Lietuvos vadovo nuomone, Kosovo atvejis yra unikalus ir negali būti vertinamas kaip precedentas kituose kraštuose, kurie esmingai skiriasi nuo šios valstybės. Prezidentas V.Adamkus pabrėžė ir būtinybę dar labiau plėtoti ES ir Serbijos santykius. „Europos Sąjungai labai svarbu atrasti daugiau ir platesnių bendradarbiavimo su Serbija galimybių ir dar kartą patvirtinti europinę perspektyvą visoms Vakarų Balkanų šalims“, - sakė Lietuvos Prezidentas.
Prezidento spaudos tarnyba.
Prezidentui Valdui Adamkui pareiškus, kad reikia būtinai reikalauti žalos iš Rusijos atlyginimo už okupaciją, Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto narys Leodinas Sluckis per interviu vienoje radijo stočių atsakė, jog „tokių pareiškimų kitaip nei „šizofrenija“ nepavadinsi. Okupacija – tai istorikų, o ne šių dienų politikų domėjimosi sritis“. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis taip pat mano, kad Lietuvai turi būti atlyginta, tačiau taip pat pabrėžia, kad tokie atsakomieji veiksmai gali „atsisukti prieš pačią Rusiją”. Vienintelė Lietuva oficialiai pareiškė, jos nori kompensacijos už okupavimo laikotarpį, tačiau to norėtų Latvija, Afganistanas ir Moldova.
Prasidėjus 2008-siems, visi skuba prognozuoti ko galime laukti šiemet. Ekonomistai teigia, jog Lietuvoje numatomas nekilnojamojo turto kainų kritimas, infliacija gali būti didesnė nei 10%, darbo užmokestis didės apie 11%. Pagrindinės priežastys tokiai situacijai – kylančios kuro, alkoholio, gamtinių dujų kainos. Ekspertai tikisi, kad pabrangus šildymui gyventojų perkamoji galia nebus tokia didelė. Tačiau staigaus vartojimo sumažėjimo nenumatoma, kadangi didės socialinės išmokos, pensijos. Žinoma, kad bus ūkio sulėtėjimas, kaip ir buvo prognozuota, tačiau netoks didelis. Ir manoma, kad jo kilimo nebus apie dešimt metų.
Gruodžio mėnesį atlikti tyrimai parodė, kad jeigu 2008 metų sausio mėnesį vyktų Prezidento rinkimai, didžiausią tikimybę laimėti turėtų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, bet dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus. Tačiau dar nėra žinoma, ar Europos Komisijos narė iš viso kandidatuos, tačiau už ją balsuojančių būtų 0,9% daugiau nei praėjusį mėnesį. Valdas Adamkus prarado apie 1,4% jo rėmėjų, ir jo populiarumas šioje apklausoje sumažėjo daugiausiai. Kiti galimi kandidatai – Andrius Kubilius, Kazimiera Prunskienė, Gediminas Kirkilas, žymiai atsilieka nuo pirmųjų kandidatų, ir gali tikėtis tik apie 5% balsų.
Lietuvos gyventojai gali teikti pasiūlymus dėl dujotiekio Baltijoje tiesimo, kadangi Lietuvos Aplinkos ministerija turi šio projekto maršruto schemą. Nors dujotiekis praeis apie 150-200 km nuo mūsų krantų, Lietuva yra priklauso toms Baltijos jros šalims, kurios pajus tiesimo ir eksploatavimo poveikį.
Lenkija, Lietuva, Lativija ir Estija yra išreiškusios prieštaravimą šio dujotiekio tiesimui, kadangi vykdant projektą bus pajudinti dugne esantys ginklai, kurie liko po Antrojo pasaulinio karo, o tai sąlygos nuogingų medžiagų, kaip švinas, fosforas, išsiskyrimą.
Baigus tiesimo darbus bus nustatytos saugumo zonos, kuriose bus draudžiama nuleisti inkarus, kai kuriose zonose iš viso bus uždrausta laivyba.
Lituanistas Antanas Smetona teigia, kad anglų kalba išnyks greičiau nei lietuvių. Dėl kalbos kitimo nėra ko baimintis, nes ši tendencija pastebima ir visame pasaulyje. A. Smetona teigia, jog jau dabar yra pastebimas anglų kalbos nykimas, nes ši kalba šiaurės amerikoje ar Australijoje pradeda vis labiau skirtis nuo orginaliosios. Žinoma nemažą įtaką blietuvių kalbos nykimui daro emigracija, nes svečioje šalyje gyvenantys žmonės priima kitos šalies kalbą, papročius, dažnai vaikų nemoko gimtosios kalbos. Tačiau visai neseniai buvo išreikštas prašymas, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuvių vaikai galėtų laikyti GCSE lietuvių kalbos baigiamąjį egzaminą,
Lietuvai įstojus į ES lietuvių kalba tapo viena iš oficialių ES kalbų, ir tai tikimasi padės ją išsaugoti, kadangi kalbos vartojimo spektras padidėjo.
Statistikos departamento duomenimis 2006 metais iš Lietuvos emigravo 27,8 tūkst. gyventojų. Tik apie 45% išvykusiųjų deklaravo savo išvykimą. Manoma, kad 1990 – 2006 metais iš šalies išvyko apie pusė milijono gyventojų, į Lietuvą atvyko 5 kartus mažesnis imigrantų skaičius. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare emigracijos tempai tik paspartėjo. Tai viena iš pagrindinių priežasčių kodėl šiuo metu šalyje vis didesnis darbo jėgos trūkumas, kyla darbo užmokestis, vis mažesnis nedarbas. Daugiausia iš šalies emigruoja jauni žmonės, taip pat didėja kvalifikuotų bei išsilavinusių piliečių, kurie palieka šalį. Tačiau emigracija turi ir teigiamą efektą – išvykę žmonės siunčia pinigus į šalį, o tai padeda šalie ekonomikos plėtrai. Per tris metus siunčiamų lėšų kiekis padidėjo 20 kartų.
ES vidaus reikalų ministrų taryba nusprendė, kad 9 šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Slovėnija, Malta, jau yra pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės. Taip pat prie šios erdvės prisijung ir ES nepriklausanti Šveicarija.Tai reiškia, kad šių šalių piliečiai turės galimybė keliauti po 22 šalis be pasų kontrolės, o krovinių vežėjams nebereikės stovėti eilėse. Kadangi Lietuva atsakinga ir už išorinę ES sienos apsaugą, yra keliami papildomi reikalavimai, kurie užtikrintų bendradarbiavimą tarp šalių, vizų sistemos patikimumą, visos informacijos apsaugą. Vienas iš pirmųjų veiksmų vykdant reikalavimus yra prisijungti Šengeno informacinės sistemos - bendros duomenų bazės.
Dabar Šengeno erdvė turi 13 šalių narių.
Viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, kuriais politikais Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai. Pirmoje vietoje, surinkęs 29% respondentų balsų, yra V. Adamkus, antroje vietoje D. Grybauskaitė – Europos Komisijos komisarė. Anksčiau antroje vietoje buvęs premjeras G. Kirkilas iš antros vietos nukrito į ketvirtą, o jį aplenkė paritjos kolega Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Antrajame penketuke paminėti R. Paksas, Artūras Paulauskas, Algirdas Brazauskas, Kazimiera Prunskienė, Andrius Kubilius, Vytautas Landsbergis.
Į numatomus prezidento rinkimus 2009 metais, kaip galimi kandidatai, minimi tie patys politikai. Pirmoji pretendentė D. Grybauskaitė, A. Paulauskas surinko 7,9% apklaustųjų balsų, trečioji vieta atiteko G. Kirkilui.
Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje keičiasi situacija – daugėja savininkų, kurie parduoda savo butus, o pirkėjai neskuba pirkti bet kokio pasitaikiusio buto. Pastarąjį ketvirtį parduodamo būsto kainos nusistovėjo ir nebekilo, nors per pirmajį metų pusmetį Vilniuje ir Klaipėdoje NT brango trečdaliu. Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje būsto kainos augo net 50%. Galima rinkos sulėtėjimą lėmė ir palūkanų didėjimas. Kadangi turimo būsto vetė nekyla, neapsimoka mokėti paskolos palūkanų bankui.
Lietuvos gyventojai šiemet artimųjų kapų lankymui turės net keturias dienas. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė nutarė poilsio dieną iš lapkričio 1-osios, šeštadienio, perkelti į lapkričio 2-ąją, penktadienį.
Lietuvoje lapkričio 1-oji, kai minima Visų šventųjų diena, yra nedarbo, todėl šiemet bus net keturios poilsio dienos - nuo lapkričio 1 iki lapkričio 4 dienos. Tačiau po Vėlinių kitą savaitę teks dirbti šešias dienas.
Vyriausybė ketina peteikti įstatymų pataisas, kuriose būtų nomatomas progresinių mokesčių įvedimas. Jis tikina, kad tai nesusiję su artėjančiais rinkimais. Gediminas Kirkilas taip pat neigia, gal Finansų ministerija jau atlieka skaičiavimus, kad galėtų peteikti pasiūlymus. Socialdemokratų parijos vadovas taip pat pripažįsta, kad kitos partijos tokiam įvedimui nepritartų, tačiau teigia, kad vistiek po kiek laiko progresiniai mokesčiai turės būti įvesti. Projekte siūloma, kad pirmąjį 1000 Lt būtų taikomas 15%, už antrąjį uždirbamą tūkstantį litų 27% tarifai. Prezidentas progresinių mokesčių įvedimui nepritaria.
Vakar prasidėjo bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankroto procesas. Įspėjimai apie situaciją įmonėje bus įteikti 1090 darbuotojų, o lapkričio 15 dieną jiems bus išdalintui atleidimo lapeliai bei pinigų sumą, kuri bus išmokama, ir į kuria neįeis nei kompensacijos už išėjimą, nei nesumokėtas darbo užmokestis, nei pinigai už atostogas.
„Vilmorus“ atlikta apklauso rodo, kad Lietuvos parlamento rinkimuose, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį, dauguma balsų gautų Tėvynės Sąjunga ir Socialdemokratų partija. Pastarieji galėtų tikėtis 14,7%, konservatoriai 13,2% balsų. 11,9% balsų atitektų trečioje vietoje esantiems liberaldemokratams, Darbo partiją paremtų 10,2% rinkėjų. Pagal proporcinę rinkimų sistemą, kuria remiantis reikia surinkti daugiau negu 5% rinkėjų baldų, į Seimą nepatektų Socialliberalai, Valstiečių liaudininkų sąjunga, Pilietinės demokratijos partiją, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Trečdalis respondentų yra neapsisprendę, arba iš viso nebalsuotų.
Buvęs finansų ministras A. Butkevičius teigia, jog galimybių įsivesti eurą 2010 metais nėra. Savo nuomonę jis išreiškė Seime. Kad euras nebus įvestas reikia pasirašyti susitarimą su Europos Komisija, Europos Centriniu banku prieš du metus, vadinasi šia sutartį Lituva turėtų pasiraųyti kitais metais. Kad ji būtų pasirašyta, reikalingi tam tikri kriterijai, kaip šalies infliacija, kuri gali būti didesnė tik 0,5 procentinio punkto negu kitų ES šalių vidurkis. Banko analitikai prognozuoja, kad euras gali būti įvestas tik 2012 metais, nes prognozuojama, kad infliacija šalyje šiais metais bus 4,8%.
Lietuva nuo kitų metų gali nebesiųti kariškių į misijas Irake. Į tarptautinę taikos palaikymo misiją netrukus išvyksta LITCON-10 būrys, kuriam vadovaus leitenantas G. Ališauskas. Tai bus pusės metų misija, kurioje lietuviai tarnaus kartu su amerikiečiais. Prieš išvykstant į Iraką, lietuviai dalyvaus pasirengimo misijai mokymuose Kuveite. Apiq planus apie misijos Irake nutraukimą taip pat paskelbė ir Estija.
Lietuva nori tapti šalimi, kuri ne skolinasi, o teikia paramą. Šalies vadovai praėjusiais metais pranešė Pasaulio Bankui, kad nuri nutraukti skolinimosi procesą ir iš šalies gavėjos tapti šalimi, kuri teikia paramą. Organizacija savo nares skirsto į besivystančias valstybes bei donores. Estija jau šių metų pabaigoje taps šalimi donore. Pradinis įnašas stojant į asociaciją 2 mln. JAV dolerių. Pasaulio bankas suteikė 439,7 mln. JAV dolerių paskolų nuo 1992 iki 2002 metų. Šią sumą Lietuva jau grąžino.
Spalio 10 d. Lietuva ir Lenkija nepasirašė sutarties, kuria būtų įteisintas bendros įmonės kūrimas energetikos tiltui pastatyti. Prezidentas V. Adamkus tvirtino, jog sutrukdė techninės kliūtys, ir sutartis bus pasirašyta dar šio mėnesio pabaigoje. Premjeras G. Kirkilas tiki, kad derybos bus sėkmingos, tačiau mano, kad sutartį pasirašyti sutrukdė ir politinės prižastys. Energetikos tiltas sujungs ne tik Lenkijos, Lietuvos elektros tinklus, bet ir visųVakarų Europos bei kitų Baltijos šalių.
Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad vis didėjant infliacijai, augant kainoms, galima ekonominė krizė. Ji teigia, kad būtina efektyviau išnaudoti ES paramą, nes ji gali mažėti. Premjeras bei finansų ministras didelio pavojaus nemato. G. Kirkilas teigia, kad Lietuvos ekonomika yra valdoma. D. Grybauskaitė taip pat paminėjo, kad ne tik Lietuva neišnaudoja visos teikiamos paramos. 2008 metų ES biudžete Lietuvai numatyta 5,2 mlrd. litų.
Rusija ir ES ketina derėtis dėl Rusijos įtraukimo į „Rail Baltica“. Latvijos pasienyje neišsprendžiama sunkvežimių eilių problema, tad galvojama apie geležinkelio projektą. Tiek Latvijos, tiek Lietuvos susisiekimo ministrai sutinka, kad šis projektas svarbus ne tik Rusijai ar Latvijai, bet ir visai ES. Tokio tranzito per pastaruosius metus iš Europos į Rusiją didėjimo niekas nesitikėjo. Planuojama, kad projekto darbai bus baigti iki 2009 metų vidurio. Projektavimo darbuose dalyvauti nori Ispanijos ir Vokietijos įmonės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje mažėja paklausa. Dėl labai didelių kainų mažėja monių, norinčių pirkti būstą. Dabar Lietuvoje yra apie 200-300 nekilnojamojo turto bendrovių, tačiau manoma, kad rinkoje tik didžiausios organizacijos. Prieš keletą metų NT turto bendrovių pelno marža buvo apie 40-50%, tačiau dabartinė situacija rinkoje verčia ją mažinti iki 15-20%. Bankininkai mano, kad didėjant palūkanoms, norinčių pirkti NT mažės.
Baltarusija pareiškė norą dalyvauti statant naująją atominę elektrinę. Šios šalies atstovai teigia, kad jie turi teisę dalyvauti projekte, kadangi 40% Drūkščių ežero priklauso jiems. Naujoji Atominė elektrinė galėtų pradėti veikti 2015 metais, dėl jos statymo sutartį pasirašys Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Jos statyba gali kainuoti nuo 2,5 iki 4 mlrd. Eurų, tačiau kaina dar gali kilti.
Į Lietuvą sugrįžo buvės parlamento narys, bei buvęs Ūkio ministras Viktoras Uspaschikas. Jis buvo suimtas, tačiau galėjo būti laikomas tik 48 valandas, todėl jau šiandien buvo paleistas. V. Uspaschikas, teismo nurodymu turi būti namuose nuo 20 iki 8 valandos. Taip pat jam uždrausta bendrauti su kitais įtariamaisiais. Viktoras Uspaschikas yra vienas iš įtariamųjų dėl Darbo partijos finansinės veiklos. Manoma, kad partijos deklaruotos turėtos pajamos 2005 m. buvo sumažintos 5 kartus.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas buvo iškviestas Naujosios Sąjungos frakcijos pasiaiškinti dėl maisto produktų kylančių kainų. Frakcijos nariai domėjosi, kodėl palyginus su kitomis kaimyninėmis valstybėmis kainos už pieno žaliavą yra mažesnės, ir perdirbimo įmonės. Taip pat kokių veiksmų imsis Vyriausybė, kad būtų patenkinti net mažas pajamas gaunantys asmenys, pavyzdžiui pensininkai.
Rugsėjo 28 dieną buvo atmestas Artūro Zuoko, buvusio Vilniaus mero, skundas, kuriame prašoma, kad būtų panaikintas teismo sprendimas dėl LR Seimo laikinosios komisijos teisėtumo. Ši komisija tyrė galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismo nuosprendyje rašoma, kad Seimas nepažeidė konstitucijoje nurodyto valdžių padalinimo principo, sudarydamas laikinąją komisiją. Vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuotomis nuostatomis Seimas gali atlikti tokį tyrimą pats.
Gintaras Petrikas, buves EBSW prezidentas, ketvirtadienį jau pargabentas į Lietuvą, nors JAV buvo sulaikytas 2004 – aisiais. G. Petrikas grįžti į Lietuvą norėjo pats, be priverstinio grąžinimo. Jis sulaikytas iki spalio 30 dienos.
EBSW priklausanti holdingo kompanija susikūrė po Lietuvos nepriklausyombės atgavimo. Ji supirkinėjo pelningai dirbančias kompanijas, tačiau pasmerkė jas bankrotui. Iš gyventojų koncernas surinko apie 344 mln. litų. Visa žala, kurią koncernas padarė valstybei, įvertinta daugiau nei milijardu litų.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė karinių jūrų pajėgų atnaujinimui. Ketinama įsigyti du minų paieškos ir tris patrulinius laivus. Tačiau vyriausybė skyrė tik trečdalį reikiamos sumos. Patruliniai laivai bus perkami Danijoje. Naujiems laivams įsigyti neužtenka lėšų, nes vieno naujo kaina svyruoja nuo 200mln iki 400 mln. litų. Naudoto, bet rekonstruoto laivo kaina jau siekia tik apie 40mln. litų. Šiuo metu naudojami laivai eksploatacijai nebus tinkami po dviejų – trijų metų.