2008-09-29 JAV Prezidentas George W Bush'as: lietuviai į JAV be vizų galės keliauti jau nuo spalio vidurio.
<..> Ir galiausiai tikiuosi, kad iki spalio vidurio bus panaikintas vizų režimas Lietuvos piliečiams. Jūs sunkiai dirbote dėl šio klausimo. Galite vykti atgal su labai teigiamu pranešimu apie šį labai svarbų klausimą. O jūs (Prezidente Adamkau -aut. past) ir jūsų vyriausybė nusipelnė daug dėl šio pasiekimo. <..>
Šaltinis: http://www.whitehouse.gov/news/releases/2008/09/20080929-5.html
Parengė Mantas Rukuiža
2008-09-11 Kita teroro ataka prieš JAV bus baltųjų darbas, nerimauja ekspertai
Praėjus septyneriems metams nuo lemtingos dienos, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose 19 asmenų iš Vidurio Rytų regiono įvykdė teroristinį išpuolį, terorizmo ekspertai nerimauja, kad bet kokios kitos teroristinės operacijos prieš šią šalį nuo šiol imsis asmenys „amerikietišku veidu“.
Kaip praneša ketvirtadienio internetinis dienraštis „telegraph.co.uk“, minint septintąsias tragedijos metines, Amerika sunerimus, kad kitas teroro aktas prieš ją neabejotinai bus grynųjų baltaodžių iš Šiaurės Amerikos arba Europos darbas.
To paties šaltinio teigimu, JAV ekspertus stebina faktas, kad Pakistano teroristinių organizacijų – „Talibano“ ir „Al-Qaeda“, treniruočių stovyklos yra sudarytos iš vadinamųjų „baltųjų Vaziristano žmonių“.
Šie du judėjimai Afganistano ir Pakistano pasienyje paskelbė ne per seniausiai įkūrę Vaziristano islamo valstybę, kurioje yra dislokuotos „Al-Qaeda“ ir „Talibano“ karinės bazės. Vaziristano sritis priklauso vadinamajai Genčių zonai, kurioje Pakistano valdžia įtakos iš esmės neturi.
Kaip tvirtina „telegraph.co.uk“, JAV ekspertai susirūpinę dėl to, kad šių grupuočių lyderiai deda visas pastangas, jog į savo gretas pritrauktų kuo daugiau azijiečių ne iš Vidurio Rytų regiono, dėl to manoma, kad bus taikomasi dažniausiai į etninius baltuosius. Šitaip yra daroma dėl to, kad šios etninės grupės sukelia mažiau abejonių saugumo ir teisėtvarkos institucijoms.
Dienraščio teigimu, tokius teroristinių organizacijų pokyčius iliustruoja keletas faktų ir detalių. Visai nesenas „Al-Qaeda“ sprendimas ekstremistiniuose džihado internetiniuose puslapiuose paskelbti vaizdajuostes anglų kalba buvo įvertintas kaip naujos strategijos apraiška į savo gretas pritraukti tokius asmenis, kurie praktiškai nesukelia abejonių organizacijoms, vykdančioms teisėtvarką ir užtikrinančioms saugumą.
Iš degančio pastato krenta žmogus
Lėktuvas įsirėžia į antrą Pasaulio prekybos centrą
Dangoraižis griūva
Tokius JAV terorizmo ekspertų įtarimus paaštrino praeitą savaitę JAV sulaikyti trys vokiečiai, kėsinęsi atlikti teroristinį išpuolį viename Amerikos klubų. Išsiaiškinta, kad du iš jų baltieji etniniai vokiečiai buvo apmokomi Vaziristano treniruočių stovykloje. Šalies terorizmo ekspertai sako, kad grėsmę, jog prieš Ameriką dabar kėsinsis baltieji, patvirtina neseniai sulaikytas teroristinį išpuolį planavęs įvykdyti vienas britų kilmės asmuo - Richardas Reidas.
Buvęs Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas, dirbęs JAV prezidentų Georgo Busho ir Billo Clintono administracijose, Rogeris Cressey sako, kad „niekas nekelia didesnio nerimo JAV įstaigoms, kovojančioms prieš terorizmą, kaip kad jauni baltieji, atsivertę į „Al-Qaedą“.
Kaip teigia tas pats dienraštis, JAV nujaučia, kad baltosios rasės žmonių, kurie yra apmokomi teroristinių treniruočių stovyklavietėse, skaičiai yra ženklūs. R. Creesy sako, kad tokias operacijas įgyvendinti ryžtasi Šiaurės Amerikos ir Europos piliečiai bei asmenys, turintys teisę legaliai reziduoti JAV, tačiau iš kurių nereikalaujama JAV vizos skrendant į šią šalį.
JAV terorizmo ekspertas, profesorius Brucas Hoffmanas prognozuoja, kad Europa yra grynas šaltinis, turintys gausybę potencialių tokiems apmokymams žmonių, iš kurių „Al-Qaeda“ gali tiesiog rinktis. Anot jo, sunku suskaičiuoti, kiek europiečių patenka į šios grupuotės rankas, tačiau tikina, jog tokių yra tikrai ne vienetai.
„Telegraph.co.uk“ duomenimis, šiandien Manhetene abu kandidatai į JAV prezidentus Johnas McCainas ir Barackas Obama stums šalin rinkimų reikalus ir dalyvaus Rugsėjo 11-osios ceremonijoje, kurios metu skaitys žuvusiųjų 2001 metais tądien vardus.
2001 metais rugsėjo 11 dieną devyniolika „Al-Qaedos“ asmenų užgrobė keturis JAV komercinius keleivinius lėktuvus. Kiekvienoje grupėje būta po vieną asmenį, mokėjusį pilotuoti lėktuvą. Du iš lėktuvų („United Airlines Flight 175“ ir „American Airlines Flight 11“) buvo nukreipti į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, į abu bokštus, kurie po trenksmų sugriuvo ir apgadino aplink esančius pastatus. Trečiasis lėktuvas buvo nukreiptas į Pentagoną netoli Vašingtono, o ketvirtasis nukrito, keleiviams mėginant perimti lėktuvo kontrolę iš teroristų. Šių teroristinių išpuolių metu žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.
Šaltinis: www.balsas.lt
Nuotraukos: "News Bridgepix"
2008-08-08 Rusija bombarduoja Gruzijos miestus, M.Saakašvilis prašo JAV pagalbos.
Kaip praneša BBC, kovos tarp gruzinų ir rusų Pietų Osetijoje nesiliauja, vyksta nuožmūs susišaudymai. Rusijos tankai pasiekė šiaurinį Cchinvalio priemiestį, kuriame kovota dėl to, kas kontroliuos miestą. Intensyvios kovos vyskta ir pietinėje miesto dalyje.
Rusijos pareigūnus citavusios Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad šimtai, galbūt net tūkstančiai žmonių iš Pietų Osetijos bėga į Rusijos valdomą Šiaurės Osetiją. Manoma, kad apie 400 žmonių pasitraukė į kitas Gruzijos vietas, teigė JT.
Parengta pagal www.balsas.lt
ES šalių vadovai – už tolesnį sutarties ratifikavimą.
27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai po pirmosios dienos linkę patvirtinti sutarimą, jog Lisabonos sutarties ratifikavimą reikėtų tęsti likusioms šalims. Tačiau lyderiai nesutaria dėl formuluočių, kaip įvardyti proceso tęsimą, kad nekiltų problemų dar vienai šaliai – Čekijai.
Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy pasiūlė penkių punktų planą, kurio esmė– šalims tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, tuo pat metu Europos Komisijai ir Europos Parlamentui tęsiant dialogą su Airija.
N. Sarkozy taip pat siūlė įrašyti į vadovų tarybos dokumentą prieštaringą teiginį, jog be Lisabonos sutarties negalės vykti tolesnė ES plėtra. Tačiau daugiausiai nerimo sukėlė Čekijos premjeras Mirekas Topolianekas, pareiškęs negalįs pritarti teiginiui dokumente, jog ratifikavimo procesas vyksta, nes jo šalyje jis esąs sustabdytas, kol konstitucinis teismas nepareikš savo išvadų.
Tikimasi, jog antrą susitikimo dieną Čekijai bus pasiūlyta kompromisinė formuluotė. Pasak Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, šie procedūriniai nesklandumai nesugadino bendro teigiamo įspūdžio, jog Airija ES neatstumiama.
Daugiau aiškumo dėl Lisabonos turėtų atsirasti spalį per kitą vadovų tarybos posėdį. Energetikos ir maisto kainų tema vadovai ketina įpareigoti EK iki metų galo parengti konkrečių siūlymų, įvertinant galimybę taikyti kompensacijas ir mokesčių lengvatas kiekvienoje šalyje individualiai.
Lietuvos Premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui sakė, jog tokios priemonės būtų naudingos ir Lietuvai.
Šaltinis: www.lrt.lt
Prancūzijos prezidentas atvyko į Varšuvą pasirašyti strateginio bendradarbiavimo sutarties ir paskelbė, kad nuo liepos jo šalis atveria darbo rinką Rytų Europai.
Kaip praneša rašo „EUobserver“, Prancūzija mato Lenkiją kaip pagrindinę partnerę formuojant Europos Sąjungos karines pajėgas.
„Svarbu, kad Lenkija užimtų sau tinkamą vietą Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo misijoje. Mūsų valstybių požiūriai yra labai panašūs ir mes dirbsime kartu šioje srityje, kuomet Prancūzija pirmininkaus ES“, – trečiadienio rytą lenkų dienraščiui „Dziennik“ teigė N. Sarkozy.
„Vos per kelis metus jūs užėmėte pelnytai svarbią vietą vykdant ES veiksmus visame pasaulyje“, – lenkams pagyrų negailėjo N. Sarkozy.
Trečiadienį bus pasirašyta šalių strateginio bendradarbiavimo sutartis, sukūrsianti naujas dvišalio bendradarbiavimo grupes mokslo, žemės ūkio, energijos tiekimo srityse.
Taip pat paskelbta apie tai, kad Prancūzija šiais metais atvers savo darbo rinką rytų europiečiams.
Anksčiau nei buvo numačiusi – nuo pirmosios savo pirmininkavimo ES dienos (liepos 1-ąją) – Prancūzija atvers savo darbo rinką visiems rytų europiečiams, išskyrus rumunus ir bulgarus, kurių šalys į Sąjungą įstojo pernai.
Šaltinis: www.lrt.lt
Eurovizija
Tiesioginė transliacija per televiziją (Gegužės 24d, 20 val) JK rodys: 
Tiesioginės transliacijos Internetu:
Anglų kalba. http://www.eurovision.tv (reikės instaliuoti papildomą "plugin'ą". Gera kokybė)
Parengė Mantas Rukuiža.
Tautiečiai,
nuo š.m. balandžio 3 dienos JAV prasidėjo parašų rinkimo akcija po Peticija už LR pilietybės išlaikymą, įgijus JAV pilietybę. Ši akcija iš JAV pasklido po visą platųjį pasaulį ir jau įvardijama kaip pasaulio lietuvių parašų rinkimo akcija už dvigubą pilietybę. Per dvi savaites jau surinkta daugiau nei 10 tūkstančių parašų. Kiekvienas lietuvis turi prigimtinę teisę į LR pilietybę. Tauta nedaloma nei į NATO, nei į ES, nei į Šiaurę ar Vakarus... Tiek amžių atlaikę rusinimą, lenkinimą, tremtį į Sibirą – išlikome. Dabartinis LR Seimo projektas suteikti dvigubą pilietybę tik ES šalyse gyvenantiems lietuviams skaldo mūsų nedidelę tautą. Kviečiame nelikti abejingais. Susivieniję mes galime labai daug nuveikti Tėvynės ir mūsų pačių labui.
JAV lietuvių Visuomeninio komiteto už LR pilietybės išlaikymą vardu Ligija Tautkuvienė.
Amerikos Prezidento rinkimų apžvalga. Išankstinės apklausos rezultatai:
Barack Obama (kairėje) 10% lenkia Hilary Clinton demokratų stovykloje.
John McCain (kairėje) yra akivaizdus lyderis tarp respublikonų, juo labiau jį remia dabartinis JAV prezidentas George W Bush.
Parengė Mantas Rukuiža.
Šaltinis: www.cnn.com
Rusijos rinkimai. Kremliaus remiamas kandidatas Dmitrijus Medvediavas (Dmitry Medvedev) didžiule balsų persvara laimėjo Rusijos prezidento rinkimus. D. Medvediavas sakė, kad tęs prezidento Vladimiro Putino pradėtus darbus ir nekeis "kurso". Oponentai sako, kad rinkimų metu buvo daugybė pažeidimų.
Šaltinis: news.google.com
Parengė Mantas Rukuiža.
Po sausio 5-ąją Gruzijoje vykusių prezidento pirmalaikių rinkimų, dabartinis šalies vadovas Michailas Saakašvilis vėl buvo perrinktas. Jis žada, kad bus pagerinti santykiai su Rusija, šalyje vyks reformos atsižvelgiant į žmonių poreikius. M. Saakašvilio prezidentavimo laikotarpiu įtampa tarp šių dviejų šalių tik augo, tai ypač turėjo įtaką prekybai, t.y. jos mažėjimui. Šalies vadovas giriamas už infrastruktūros gerinimą, ekonominius laimėjimus, BVP augimą, tačiau šis dėl politinio nestabilumo truputi sumažėjo.
JAV prezidentas George‘as W. Bushas vakar, sausio 8-ąją, pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus. Jis aplankys Izraelį, Kuveitą, JAE, Saudo Arabijoją bei Egiptą. George‘as W. Bushas skatins taikos procesą tarp Izraelio ir palestiniečių. Tačiau jo pastangų sėkmė vertinama labai skeptiškai, kadangi dviejų kariaujančių šalių lyderiai nežinia ar daro viską, kad derybos nesantaika pasibaigtų.
Finansų analitikai teigia, kad dėl JAV nekilnojamojo turto krizės skolinimasis JAV jau sekančiais metais nuostoliai turėtų sumažėti vienu trilijonu, o bendri nuostoliai gali siekti du trilijonus dolerių. Krizės pasekmes labiausiai jaučia JAV, Europa, Japonija, Australija, dėl didelių finansuotų išteklių JAV rinkoje. Doleris vis dar pinga euro atžvilgiu, o tai palanku JAV eksportuotojams, tačiau kelia kitoms šalims, kadangi ekportas į JAV tampa vis brangesnis dėl silpno dolerio. Tačiau vis didėjantis JAV eksportas padės greičiau atsigauti ekonomikai po įvykusios krizės. Manoma, kad doleris pradės stiprėti greičiausiai tik po pusės metų.
Atsisakyti valiutų valdybų vėliau ar ansčiau gali naujosios ES šalys. Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas teigia, jog šios šalys taip nepasielgs, rašo “Reuters”. Baltijos valstybės, Bulgarija yra susieję savo valiutos valdybos sistemą su euru. Valiutų valdyba yra pinigų išleidimo automatinis mechanizmas. Jis reikalauja, kad nacionalinės šalies valiutos kiekis būtų visiškai padengtas auksu ir užsienio šalių valiutomis, kurios yra konvertuojamos. Abejones dėl atsisakyti valiutų valdybų kilko po to, kai finansų rinkoje kilo abejones ar besivystančios šalys sugebės įsisavinti finansavimo lėšas. Įvairių šaltinių teigimu Europos centrinis bankas gali neleisti Bulgarijai pradėti pasiruošimo eurui įvesti.
Lapkričio 9 dieną Gruzijoje buvo patvirtinta 15 dienų nepaprastoji padėtis. Ji buvo paskelbta trečiadienį po kilusių susirėmimų tarp demonstrantų, kurie ragino šalies prezidentą M. Saakašvilį atsistatydinti, ir policijos pareigūnų. Nuo praėjusio penktadienio Gruzijos sostinėje Tbilisyje vyko demonstracijos, kurių metu buvo reikalajama, kad prezidentas, kuris kaltinamas korupcija, įvairiais sąmokslais, atsistydintų. Reaguodamas į kritiką M. Saakašvilis teigė, jog tai yra Maskvos provokacija.
Šeštadienį Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį. Taip pat premjeras Skaukatas Azizas pareiškė, kad dėl susidariusios situacijos parlamentas gali atidėti rinkimus metams, nes turi tokią teisę. Jau šiandien, lapkričio 4d. yra areštuota apie 500 asmenų, kurie yra sulaikyti prevenciškai. Dabar šalyje neveikia laidinių bei mobiliųjų telefonų linijos, sukarintos pajėgos yra apsupę Aukščiausiąjį teismą. Šiais veiksmais dabartinis Pakistano vadovas sustiprino savo pozicijas, kadangi neveikiant Aukščiausiajam teismui yra sustabdomas ir konstitucijos veikimas.
Spalio 31 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pritarta rezuliucijai, kurioje yra reikalaujama, kad būtų panaikintas JAV prekybos embargas Kubai. Embargas - tai draudimas, kuris neleidžia importuoti arba eksportuoti prekių iš kitos valstybės. Draudimas gali būti, pavyzdžiui lėktuvų, krovinių sunkvežimių užblokavimas, neįleidimas į šalį. JAV tokias sankcijas Kubai įvedė jau prieš 50 metų. Už tokį sprendimą jau buvo balsuota ir anksčiau, tačiau JAV šį sprendimą ignoruoja. Šį kartą už rezoliucijos Kubai tekstui pritarė 184 šalys iš 192. Prieš ši dokumentą balsavo JAV, Belau, Izraelis bei Maršalo Salos.
Rusijos prezidentas bei Europos Sąjungos lyderiai susitiks Portugalijoje. Jau prieš susitikimą V. Putinas pareiškė nuomonę apie santykius su Iranu, ketinimus taikyti griežtas sankcijas, taip pat apie Kosovo nepriklausomybę. Derybose bus kalbama apie importo iš Lenkijos uždraudimą, santykių gerinimą Energetikos klausimais.
Šiandien naftos barelio kaina pakilo iki 91,70 dolerio. Tai naujas rekordas, kurį sąlygojo ataskaitos apie turimas JAV atsargas, taip pat Turkų ir kurdų konfliktas. Augančiai kainai turi įtakos ir JAV dorelio pigimas. Dabar 1$ vertas tik 0,4873 £.
Vienas Islamo revoliucijos sargybinių korpuso vadas pareiškė, kad jeigu Iranas būtų užpultas, per pirmąją minutę jis galėtų paleisti 11 tūkst. raketų. Jis teigia, kad Iranas numatė visas galimas priešo pozijcijas, todėl labai greitai galėtų atsakyti į puolimą. JAV neneigia, kad gali pulti Iraną, kadangi ši šalis atsisako sustabdyti savo branduolinę programą.
Johnas McCainas, JAV respublikonų partijos atstovas, pareiškė, kad jeigu būtų išrinktas JAV prezidnentu, dėtų visas pastangas, kad Rusija būtų pašalinta iš Didžiojo aštuoneto. Jis mano, kad G-8 turėtų būti priimti Braziliją bei Indiją, bet Rusija turi būti pašalinta. Jis teigia, kad Rusijoje vis mažėja politinės laisvės, taip pat ši šalis manipuliuoja kuitomis valstybėmis dėl naftos bei dujų. Rusija prie Didžiojo septyneto prisijungė 1997 metais.
Spalio 12 dieną 2007 metų Nobelio taikos premija buvo skirta Alui Gorui, buvusiam JAV viceprezidentui, ir Jungtinių Tautų klimato kaitos komisijai – už supratimo, apie klimato atšilimo keliamą pavojų, didinimą. 2006 metais buvęs viceprezidentas išleido filmą „Nepatogi tiesa“, kuriame pasakoja apie klimato atšilimo pavojus. Nobelio premijos laureatas buvo išrinktas iš 181 kandidato.
Ketvirtadienį, spalio 11 dieną, Europos Parlemante buvo balsuojama, kad būtų sumažintas vietų skaičius septyniolikai valstybių. Planuojama europarlamentarų skaičių sumažinti nuo 785 iki 750. kiekvienos šalie parlamentarų skaičius priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Kad nauja sudėtis būtų patvirtinta, tam turi pritarti visos ES narės.
Spalio 4 d. Europos Žmogaus teisių teismas, nutaręs, kad Rusija kelių čėčėnijos piliečių atžvilgiu buvo pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, įpareigojo sumokėti 200 tūkst. eurų kompensaciją šios šalies pilietėms. Jos tapo Rusijos kariuomenės vykdytų masinių gyventojų sušaudymų liudininkėmis. Po nuosprendžio Rusijos atstovai teigė, jog įrodymų, kad tai buvo Rusijos kareiviai, nėra.
Reaguodamas į pažangą Šiaurės Korėjoje dėl branduolinės programos likvidavimo, JAV prezidentas Džordžas Bušas sutiko duoti 25 mln. dolerių vertės paramą kuru. Ši pagalba suteikta pagal šešiašalių derybų susitarimą. Ši 25 mln. Dolerių parama yra 50 tūkst. litrų mazuto.
Rusijos naftos magnatas Michailas Chodorkivskis lieka kalėti dar tris mėnesius Sibiro kalėjime. Jo advokatams nepavyko pakeisti sprendimo, kad kaltinamasis būtų perkeltas į Maskvos kalėjimą. Teismo sprendime nurodoma, kad perkėlimas gali padėti nusplėpti įkalčius bei sutrukdyti tyrimui. M. Chorodkovskiui skirta 8 metų laivės atėmimo bausmė. Jis, bei jo kolega P. Lebedevas kaltinami pavogę iš ”Jukos” bei dukterinių kompanijų daugiau nei 34 mlrd. dolerių.
Tropinė audra ”Lorenco” jau artėja prie Meksikos krantų. Ji juda 9 km per valandą greičiu ir iki Meksikos įlankos jai likę apie 40 km. Dėl audros neveiks mokyklos, evakuojami žmonės, kadangi su audra ateina ir 130-155 km/h stiprumo vėjai.
2008 metais vyks Rusijos prezidento rinkimai. Vladimiras Putinas mano, kad jo įtaka šaliai liks. Jis taip pat neatmentė galimybės, kad vėl gali siekti šio posto 2012 metais. Dėl tolimesnė Putino veiklos vyko įvairios diskusijos, kuriosebuvo svarstoma, kad prezidentas galėtų dirbti Rusijos korporacijose, ar net Tarptautiniame olimpiniame komitete. Vladimiras Putinas tapo laikinuoju Rusijos prezidentu po to, kai atsistatydino Borisas Jelcinas 1999 metų gruodžio 31 dieną. 2006 metų kovo 26 dieną išrinktas prezidentu ir šias pareigas užima dvi kadencijas iš eilės.